Pavasarį visiems reikia šluotos l Guoda Azguridienė

Nors žiemos nebuvo, pavasaris ateina vis vien, o su juo kyla klausimas – kaip palepinti organizmą? Juk net jei jis nenuvargintas šalčio, tai tamsos ir ilgo buvimo patalpose, tai tikrai.

Kaip ir gamtai, pavasarį mums norisi atsinaujinimo – naujo kvėpavimo, naujų impulsų, naujos energijos. Galėtumėm galvoti, kad pakanka pavartoti daugiau vitaminų, baltymų ar kokio energizuojančio maisto ir efektą pasieksime. Tačiau dalykai taip neveikia. Visų pirma, norint gauti naujo, reikia atsikratyti seno.

Net ir tie, kurie teigia, kad organizmas nuolat valosi pats, sutinka, kad laikas nuo laiko jam pasivalyti reikia padėti. Lygiai taip pat, kaip pavasarį organizuojame didesnę švarinimosi akciją savo namuose, nesvarbu, kad tvarkomės kas savaitę.

Taigi pavasario atgimimas organizmui prasideda nuo valymo. Jų būna visokių: kelių dienų ar dienos badavimo, savaitės ar kelių pasninko, ar tiesiog sąmoningai pakoreguotos įprastinės mitybos. Apie badavimą čia nerašysiu – tai atskira tema. Viena reikia prisiminti – badaujant nėra svarbiausia ištverti nevalgius kažkiek laiko (apie ką visi paprastai galvoja), bet įeiti į jį, būti jame ir išeiti iš jo su kiek galima mažesniu stresu organizmui. O tai yra mokslas ir menas. Jei ruošiatės badauti daugiau nei vieną dieną, būtinai pasidomėkite tuo giliau, pasitarkite su specialistu arba patyrusiu patikimu žmogumi.

Lengviau prieinamas būdas valyti organizmą yra pasninkas. Tai apriboto raciono laikas. Atsisakoma mėsos, pieno, alkoholio, grūdų su glitimu ar kitų konkrečių produktų. Pasninkus žinome iš tradicijos – maždaug mėnuo prieš Kalėdas ir prieš Velykas pas mus. Kitose kultūrose – kitu ritmu ir metu, bet įdomu tai, kad vienokį ar kitokį reguliarų pasninką numato visos kultūros. Žinoma, anksčiau jie buvo susieti su maisto sezoniškumu – tam tikro maisto buvo atsisakoma tada, kai jo mažiausiai yra. Mums dabar ekonominis matmuo nebeaktualu, nes visoks maistas prieinamas visus metus. Tačiau visos kitos pasninko prasmės liko. Sveikatos aspektas šiandien dar aktualesnis – dar niekada istorijoje žmonija neturėjo tiek daug maisto ir nesirgome dėl jo pertekliaus. Anksčiau sirgdavo dėl jo trūkumo.

Jeigu nesirišame prie tradicijos, o taikome pasninko laiką prie savo užimto kalendoriaus, taikykime ir produktus, kurių atsisakysime be rizikos sveikatai. Mėsa, be abejo bus vienas iš jų. Pieno produktus taip pat būtų naudinga apriboti. Taip pat alkoholis ir saldumynai, saldinti gėrimai, bandelės, bulvių traškučiai ar kitokie užkrečiantys užkandžiai. Kiekvienam pagal aktualumą. Pora savaičių ar mėnuo be cukraus – yra tas pavasarinis SPA organizmui, su kuriuo niekad neprašausite. Ir svarbiausia, jis turės ilgalaikį poveikį, nes sumažins suvartojamo cukraus kiekį ir prie jo sugrįžus.

Žvelgiant per maistinių medžiagų prizmę, organizmo valymui svarbu gauti daug maistinių skaidulų. Priminsiu, kad jų turi įvairios sėklos: moliūgų, kanapių (nelukštentos ypač), čija, linų sėmenys; ankštiniai: lęšiai, pupuolės, pupelės, žirniai; pilno grūdo duona, daržovės, vaisiai. Tik svarbu šio maisto vartoti ne papildomai, prie visko ką valgote, o vietoje to. Pavyzdžiui, pilno grūdo duonos vietoje batono, pupelių vietoje mėsos (beje, joje skaidulų nėra), sėklų vietoje sausainiukų ar bulvių traškučių. Skaidulomis praturtinti maistą nėra sunku, pavyzdžiui, į košę įberti papildomai sėlenų ar linų sėmenų. Vietoje deserto suvalgyti vertingose sultyse išmirkytų gysločio luobelių ar čija sėklų.

Oranizmui valytis padeda kartus skonis. Pavasarį kartus ir sutraukiantis skoniai yra patys naudingiausi. Čia pravers praktiškai visi prieskoniai: ciberžolė, kalendra, kmynai ir kuminai, garstyčios, gvazdikėliai, petražolės, bazilikai ir t.t.

Žinoma, svarbu nepamiršti vandens. Padidintas kiekis vandens (ypač šilto) būtinas kiekvieno organizmo valymo atributas.

Ką valgyti pačiai regeneracijai? Logiška – daigus ir pumpurus. Lengviausia įsigyti saulėgrąžų, liucernos, ridikėlių ar kitų specialiai sudaigintų daigų. Galima daiginti ir patiems, bet reikia įgusti – neteisingai daiginant  gali atsirasti pelėsio. Mano nuomone, lengviausia sudaiginti spindulines pupuoles – nereikia nei specialios įrangos, nei įgūdžių. Pakanka pamirkyti pakeičiant vandenį kelias paras, ir jos kuo puikiausiai sudygsta. Sudygusias pupuoles galima valgyti ir žalias, bet didesnį kiekį geriausia patroškinti. Reikia turėti omenyje, kad daigai yra labai maistingi. Taigi jei dedate į lėkštę saulėgrąžų daigus, turėkite omenyje, kad jie labiau yra rimtas patiekalas, nei salotos, net jeigu ir žali. Juose gausu baltymų, vitaminų, yra vertingų riebiųjų rūgščių, mineralų.

Papildomai energijos galima gauti iš vadinamojo supermaisto: peruvinės pipirnės, neapdorotos kakavos, šitakio grybų miltelių. Jie paprastai dedami į energetinius kokteilius.

Kalbėdama apie organizmo valymą ir atsinaujinimą negaliu nepaminėti ajurvedinio žolelių mišinio trifalos. Tai bene garsiausia ajurvedinė priemonė, padedanti organizmui atsinaujinti. Trifala plačiau žinoma, kaip laisvinamieji, tačiau jos poveikis gerokai platesnis ir gilesnis.

Kai tik kalba pasisuka apie imunitetą, visada turėkime omenyje probiotikus – jie yra mūsų efektyviausia pagalba žarnyno mikroflorai, kuri tą imunitetą ir pagamina. Kol nėra lauke šviežių daržovių, valgykime raugintas. Norisi tų šviežių iš šiltnamių. Dėl skanumo gali būti ir jos, bet maistingumo ir energijos prasme jos nėra labai vertingos. Ankstyvieji žalumynai dažnai būna pertręšti, juos ypač reikėtų rinktis ekologiškus.

Autorė: Sveikos gyvensenos tyrinėtoja Guoda Azguridienė.