Receptai paprastieji šaltam metų laikui l Guoda Azguridienė

Kad rašau šį įrašą kalta yra mano viena draugė, kuri vis klausia, ką čia pasigaminti, kad būtų paprasta, o nebūtų blynai ar makaronai. Bet knygą pavartyti tingi. Tai nemėgstantiems skaityti receptus knygose, bet norintiems paprastų patiekalų, siūlau kelias idėjas iš ankštinių. Receptų idėjas, o ne receptus, nes kiekiai nurodyti apytiksliai, ingredientai taip pat laisvai varijuojami. Yra patiekalo karkasas, kas svarbu dėl jo pagaminimo aiškumo ir dėl sveikumo. Skonį sugadinti galima, bet ne taip jau lengvai, jei produktai bus geri.

1. Jei apie rytdienos vakarienę prisiminiau iš vakaro, galiu užsimerkti avinžirnių arba stambesniųjų pupelių. Ryte vandenį nupilu ir užpilu naują. Grįžus po darbo vėl pakeičiu vandenį ir dedu virti. Užverdant graibau putas, mažinu ugnį, įdedu lauro lapų, pipirų, cinamono lazdelę, petražolių kotų ar šaknų. Uždengiu puodą. Po maždaug pusės valandos įdedu druskos. Dar šiek tiek paverdu, nupilu. Žinoma, ragauju, bet per tiek jau turėtų būti minkštutėliai. Tada viskas priklauso nuo laiko ir nuo valgytojų pomėgių. Aš paprastai dar gaminu troškintų daržovių padažą su aštrokais prieskoniais. Bet dukra valgo vienus avinžirnius su alyvuogių arba skrudintų moliūgų sėklų aliejumi, o jei pupeles, tai su sviestu. Bet kuriuo atveju reikia gero kalno žalių daržovių. Nei duonos, nei ryžių ar kitų grūdinių, mano nuomone, nereikia.

2. Jei apie vakarienę, kurią reikės pagaminti, prisiminiau tos pačios dienos eigoje, galiu užsimerkti mung dalo (spindulinių pupuolių) arba mung dalo per pusę su perlinėm kruopom. Verdu paprastuoju būdu, vandens pakanka, kad tris pirštus semtų. Putų daug nebus, bet nugraibau. Dedu kokį lauro lapą, pipirą ar kitą prieskonį, kurį galima išvirus išimti. Abu variantai virs pusvalandį. Vanduo turi visas susigerti – jei liks – nupilti, jei trūksta – papildyti verdančiu. Baigiant virti dedu druskos, ciberžolės ir kitų maltų prieskonių (pvz., kalendros, imbiero). Į mung dalą labai tinka įdėti gerą šaukštą grietinės, ypač vaikams – sušvelnina skonį. Tinka ir sviestas, alyvuogių ar kitoks aliejus. Ir daug žalių daržovių. Mung dalo mišinys su miežinėmis perlinėmis kruopomis man asmeniškai yra vienas pačių sočiausių patiekalų. Tai didelių porcijų nereikia.

3. Jei apie vakarienę prisiminiau tik grįžus namo, imu lęšius ir verdu sriubą. Iš žaliųjų lęšių verdu su daržovėm: kelios stambiai supjaustytos bulvės, viena vidutinė supjaustyta morka, pusė supjaustytos paprikos. Lęšius užpilu sočiai vandeniu (sriubą juk verdu). Užvirus dedu prieskonių, kuriuos paskui išimsiu. Po kokių 10-15 min. sudedu supjaustytas daržoves, druską, ciberžolės, šiek tiek malto imbiero, juodųjų pipirų. Sriubą verdu tirštą. Balinu kokosų pienu arba grietine.

Iš raudonųjų lęšių verdu tiesiog lęšių sriubą su prieskoniais. Ji ypač tiktų su daugiau imbiero, bet tada vaikai raukosi. Ją galima ir sutrinti, verdant įmetus į puodą daržovių: morkų, cukinijų. Raudonųjų lęšių sriuba išeina labai švelni, minkštos konsistencijos ir gražios spalvos. Vėlgi skanu balinti kokosų pienu arba grietine. Arba gardinti skrudintų moliūgų sėklų aliejumi.

Autorė: Sveikos gyvensenos tyrinėtoja Guoda Azguridienė.