Keptos cukinijos pagal Guodą

Dabar pats gerasis cukinijų metas! Kol jos dar jaunos ir šviežios, traškios ir nenusibodę. Prieš kelias dienas darėme improvizuotą cukinijų pikniką, kuris buvo visai paprastas paruošti ir, oi, skanus suvalgyti. Tiesa, cukinijos augo visai šalia, darže.

Cukinijas naudoju mažas ir vidutines. (Tas, kurių beaugant nespėjam suvalgyti, dedu į rūsį atsargoms). Pjaustau griežinėliais apie 1 cm storio. Kepu keptuvėje ant didokos (bet ne didžiausios) ugnies, apkepdama abi puses po porą minučių. Aliejų naudoju saulėgrąžų, kuris tinka kepimui. Jo pilu nedaug, tik kad neliptų prie keptuvės*. Barstau druska (žinoma, nerafinuota) ir prieskoniais. Arba prieskonių nebarstau – kaip nuotaika. Šį kartą naudojau Provanso žolelių mišinį. O pikniko „razina“ – pabarstyti keptas cukinijas sausų mielių dribsniais. Pikantiška!

Dažnai kyla klausimas, o su kuo valgyti tas keptas cukinijas? Mano patirtis rodo, kad geriausia yra orkaitėje padžiovinta čiabata (riekelėmis). Ant jos pilame gero alyvuogių aliejaus, dedame cukinijos ar patisono griežinėlį ir užsikandame įvairiomis daržovėmis. Turėjau pomidorų, agurkų, paraugintų agurkų ir petražolių. Suvalgyta buvo viskas. Kai baigėsi čiabata, valgėme su trapučiais. Nėra blogai, bet prasčiau. Juoda duona šiam patiekalui per stipri skoniu. Jei ne piknikas, o šiaip pietūs, paprastai prie cukinijų verdu ryžius: bet kuriuos – baltus, rudus, raudonus, juodus.

* Sunkoka išsiaiškinti, kas yra „nedaug“ aliejaus, kaip keptuvės ir kepėjai skiriasi. Šiuo atveju aliejaus reikėtų tik tiek, kiek būtina pačiam kepimui, kad nepriliptų ir neprisviltų. Nes cukinijos turi būti traškios, nesumirkusios. Po to jau valgant pilam alyvuogių aliejaus pagal skonį. Aš pilu daug (nors mano vyras sako, kad su juo palyginus, pilu mažai).

Receptas iš Guodos Azguridienės tinklaraščio „Guodos pastebėjimai“ (2016 m.)