Vidutinio stambumo avižų dribsniai be glitimo, ekologiški

Pagal M. Murray, J. Pizzorno ir L. Pizzorno enciklopedinį leidinį „Healing Foods“ avižos yra labai geras mangano, seleno ir fosforo, taip pat magnio, geležies, vitamino B1 ir skaidulinių medžiagų šaltinis. Avižų sėlenų maistinėse skaidulose yra daug beta glukanų. Palyginus su kitais grūdais avižose yra daug riebalų (apie 20% sočiųjų ir 80% nesočiųjų riebalų rūgščių), todėl jos apkarsta greičiau nei kiti grūdai.

Kaip nurodo U. Erasmus savo knygoje „Fats that Heal and Fats that Kill“ (Alive Books, Kanada), vienintelis organizme esančio cholesterolio pašalinimo būdas yra per žarnyną, o tam būtina, kad maiste pakaktų skaidulų, iš kurių avižų skaidulos vienos efektyviausių (verta prisiminti, kad augalinės kilmės maistas pats cholesterolio neturi).

Kaip teigia Coulston ir Boushey, skaidulingas maistas padeda išlaikyti normalią medžiagų apykaitą, kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje ir apetitą [žr.*]. Avižų žemas glikemijos indeksas (apie 37). Avižų skaidulos valo iš organizmo įvairius šlakus (įskaitant sunkiuosius metalus), todėl plačiai naudojamos organizmui valyti.

Pagal Rebecca Wood enciklopedinį leidinį „The new whole foods encyclopedia“ dėl avižose esančio didelio kiekio riebalų jos yra šildantis maistas, todėl ypač tinka valgyti žiemą. Perdirbant avižas nuimama tik išorinė luobelė, dėl to avižose išlieka daugiau maistinių medžiagų nei perdirbtuose kviečių produktuose.

Avižos yra nuo Antikos laikų žinomas ir Lietuvoje tradiciškai vartojamas maisto produktas, turintis daug mums naudingų savybių, apie kurias galima paskaityti informaciniuose bei šviečiamuosiuose internetiniuose puslapiuose, pvz.:
- Avižiniai dribsniai – ne tik pusryčiams
- Avižinės košės paslaptys
- Avižos ir kviečiai – ne tik maistas
- Apie avižų naudą
* Ed. A. M. Coulston, C.J. Boushey. Nutrition in Prevention and Treatment of Disease. Elsevier Academic Press, USA. 2008.

UAB „Bio Sala“ neatsako už šiose nuorodose esantį informacijos turinį.