Pasaulio delikatesų sąrašą papildo – quinoa (liet. bolivinė balanda)

Per pastaruosius kelerius metus bolivinių balandų sėklų kaina rinkoje pakilo tris kartus. Ir sparčiai brangsta toliau. Vis dėlto, galingiausios pasaulio šalys, ypač anglakalbės bei Japonija ir Kinija, atrodo, pinigines veria dar plačiau ir šio delikateso atsisakyti neketina. Bolivinės balandos sparčiai garsėja ne tik prašmatnių Amerikos restoranų meniu, kuriuose jas įrašę ruošia garsūs virtuvės šefai, bet ir vis dažniau gali būti aptinkamos vidutinio vartotojo, bent kiek besidominčio visaverte mityba, virtuvės spintelėje.

Kas išskiria bolivines balandas iš kitų grūdinių kultūrų?

Visų pirma, kad būtume korektiški, bolivinė balanda nėra javas, o ji veisia sėklas, dėl kurių vakarietiškas gastronomijos pasaulis eina iš proto. Savo giminyste artima burokėliams ir špinatams, bolivinė balanda gali pasitarnauti ir kaip lapinė daržovė maistingose salotose. Tačiau riboti augimviečių plotai (bolivinė balanda auga tik aukštai kalnuose, ypač Anduose, maždaug 2-4 km aukštyje) automatiškai apriboja šviežių balandų lapų pasiekiamumą. Nepaisant to, mes turime galimybę mėgautis maistingomis balandų sėklomis, kurios, sako, baltymų turi tiek daug, kiek jų paprastai nerasime jokiame įprastiniame grūde – net 14-18%. Be to, jose ir panašus procentas gerųjų riebalų, taigi jas sudaro ne tik angliavandeniai, kuriais labiausiai pasižymi įvairius grūdai ir javai. Ir vis dėlto vienas didžiausių bolivinės balandos kozirių – jos sėklose nėra gliuteno (baltymo, esančio kviečių, miežių, rugių grūduose), kuriam šiuo metu netoleravimą turi daugelis. O jeigu ne alergiją, tai tam tikras medicinines kontraindikacijas, dėl kurių gydytojai rekomenduoja vengti kvietinių produktų.

Piktų vėjų kalnuose nugairintos bolivinės balandos, augančios sausame dirvožemyje, brandina tūkstančius smulkių sėklų, kurios yra lengvai virškinamos, todėl tinka net mažiems vaikams ar jautraus skrandžio savininkams. Peru ir Bolivijos gyventojai balandas maistui vartoja jau virš 3000 metų. Jose gausu skaidulinių medžiagų, fosforo, magnio, geležies ir kalcio – pastaroji medžiaga ypač svarbi pieno produktų netoleruojantiems žmonėms ir veganams.

Jas ir mums yra paprasta paruošti (vieną dalį sėklų užpilti dviem dalimis vandens ir užvirti; užvirus sumažinti ugnį iki minimalios ir virti 15-20 minučių; išjungus ugnį palikti uždengtą puodą, kad sėklos išbrinktų ir sugertų likusį vandenį), o virtas sėklas (man vis norisi jas vadinti kruopomis dėl balandų kruopinės prigimties) jau galite vartoti kaip tik fantazija leidžia:

• Tai gali būti garnyras prie karštųjų patiekalų (maišykite su apkepintais svogūnais ir morkomis, kad pakylėtumėte balandas į naują skonio lygmenį).
• Įpilkite šaukštelį aliejaus ar sviesto ir mėgaukitės kaip maistinga koše (balandos yra nepaprastai sočios, tad liksite sotūs iki kito rimto valgymo).
• Berkite virtas kruopas į šviežių daržovių salotas (ypač nuostabu su šviežiais pomidorais, avokadais, rukolų lapais).
• Bolivinės balandos labai dera su įvairiais sūriais, ypač tokiais kaip brinza ir feta.
• Gaminkite apkepus ir troškinius, net blynelius! Balandų blyneliai su brokoliais ir feta yra tiesiog Dievų maistas.
• Tai gali būti ir Jūsų saldi pusryčių košė, jeigu į virtas kruopas įpjaustysite šviežių ar džiovintų vaisių. O jei dar įbersite skrudintų riešutų, tai aromatas taps iš viso dangiškas – jau pačių bolivinių balandų skonis (ypač raudonųjų sėklų) labai primena riešutus.
• Virtas kruopas įmaišykite į savo pyrago ar duonos tešlą – taip ši bus žymiai maistingesnė ir labiau truks akį. Virimo metu balandų sėklos sudygsta ir savo forma primena mažytę spiralę. Valgant jos traška burnoje kaip ikrai.
• Sveikuoliai balandas gali lengvai susidaiginti – juk sėklų ir grūdų daigintiniuose vitaminų ir mineralų yra žymiai daugiau nei suaugusioje daržovėje/jave. Balandos dygsta lengvai ir greitai – tam pakanka nedidelės drėgmės ir dubenėlio. Jau per 2-4 valandas vandenyje užmerktos balandos suminkštėja ir tampa tinkamos dėti į salotas. Palyginimui – kviečiams prireikia mažiausiai 12 valandų.
• Balandas iš esmės galite vartoti ten, kur šiaip jau įprastesni būtų ryžiai. Pvz. puikiausiai galite pasigamini bolivinių balandų sušių. Aš gaminau ir užtikrinu, kad nieko sudėtinga čia nėra, o naują skonį atrasti niekada neatsisakau.
• Dar labiau išprotėję gaminasi bolivinių balandų pieną. Panašiai kaip iš ryžių ar migdolų, tai čia iš balandų. Kodėl gi ne, išties? Tiesiog virtas balandų kruopas sumaišykite su geriamuoju vandeniu, santykiu 1:2 ir gerai sumalkite maisto smulkintuvu. Kuo Jūsų smulkintuvas galingesnis, tuo tirštesnis ir sodresnio skonio pienas gausis. Gautą masę nukoškite per marlę arba sūrio maišelį – skystis ir bus bolivinių balandų pienas. Beje, kuo Jūsų smulkintuvas galingesnis, tuo mažiau kruopų likučių liks ant medžiagos. Gerkite tuojau pat arba atšaldykite šaldytuve. Sako, atšaldytas skanesnis, o dar jei įpylus lašą agavų ar klevų sirupo, skonis dar labiau išryškėja. Taigi, pastangos minimalios, o rezultatas gali būti net ir labai džiuginantis – tokį pieną vartokite ne tik su košėmis ir sausais pusryčiais, bet ir balinkite kavą ar arbatą, pilkite į vaisių kokteilius ir visapusiškai mėgaukitės bolivinių balandų galiomis;
• Vienas iš smagiausių bolivinių balandų ruošimo būtų – spraginti jas kaip kukurūzus sausoje keptuvėje. Spragintos bolivinės balandos turi ryškų riešutų skonį ir aromatą, jos jau tampa paruoštos vartoti ir gali būti valgomos tiesiog iš karto arba įmaišytos į desertus, sausus pusryčius. Spragintose balandose galite apvolioti savo daržovių blynelius ir tie traškūs rutuliukai Jums visiškai atstos džiūvėsėlius.

Trumpai tariant, bolivinės balandos yra visiškas gėris ir ne be reikalo jų suvartojimas pasaulyje kasmet auga geometrine progresija. Ispanų konkistadoriai Pietų Amerikoje iš bolivinių balandų miltų ir taukų lipdydavo „karo kamuoliukus“, kurie padėdavo išlaikyti fizinę ištvermę per nesibaigiančius mūšius ir keliones. Šiais laikais, kai gastronomijos mados lipa vienai kitai ant kojų, yra net gaminama bolivinių balandų degtinė. Sertifikuota kaip ekologiška. Savo akimis mačiau reklamą internete.

Autorius: Giedrė https://storaspomidoras.lt