Jeigu kalbame apie ekologišką maistą, tai atsakyti gana paprasta. Ekologiškas maistas yra užaugintas ekologiniuose ūkiuose. Ekologiniai ūkiai – tie, kurie augina maisto produktus pagal ekologišką standartą (IFOAM). Ekologiškas standartas numato, kad ūkyje vengiama naudoti chemines trąšas, nenaudojami aršūs pesticidai, taikoma sėjomaina, tausojama laukinė gamta. Ekologiškas maistas ne tik auginamas, bet ir perdirbamas pagal ekologišką standartą, nenaudojant sveikatai kenksmingų ar įtartinų priedų bei technologijų (dirbtinių kvapiklių, dažiklių, skonio stipriklių, hidrintų riebalų, didelės dalies sintetinių konservantų ir pan.). ES šalyse ekologiškas maisto produktų standartas yra harmonizuotas, todėl nesvarbu, kurios šalies institucijos eko ženklelis (bio – vokiškai, organic – angliškai) yra ant gaminio, reikalavimai yra labai panašūs. Nuo 2010 m. liepos harmonizuotas ir žymėjimas – privaloma naudoti „Europos lapo“ ženklą. Šalia galima naudoti ir senuosius ženklus:
Be abejo, ir nesertifikuotas ūkis gali laikytis ekologinio ūkininkavimo standarto, tačiau tokiu atveju tik pats gamintojas tai garantuoja.
Ekologinio ūkininkavimo standartas nėra pats natūraliausiais. Pasaulyje šiuo metu populiarėja gamtą dar labiau tausojantys ūkininkavimo būdai, pavyzdžiui, biodinaminis (demeter).
Ekologiška kosmetika ir švaros priemonės neturi vieningo standarto Europos Sąjungoje, be to skirtingų institucijų taikomi standartai skiriasi gana stipriai.
Biodinaminis produktas yra užaugintas ir perdirbtas laikantis biodinaminių standartų. Apie šių standartų laikymąsi liudija „demeter“ ženklas. „Demeter“ yra pasaulinė biodinaminius ūkius sertifikuojančių organizacijų asociacija (www.demeter.net). Sertifikavimo procesas sudėtingesnis nei ekologiškų ūkių atveju, nes jo metu ne tik ir ne tiek tikrinama, kaip laikomasi formalių reikalavimų, bet vertinama, ar ūkininkavimo būdas atitinka biodinaminio ūkininkavimo paradigmą. Pagal „demeter“ sistemą sertifikuojama ne atskira kultūra ar teritorija, o visas ūkis.
Biodinaminis ūkininkavimas – antroposofine filosofija (R. Štainer) besiremiantis požiūris į ūkininkavimą. Ūkis laikomas gyvu organizmu, siekiančiu mažiausiai ardyti pusiausvyrą gamtoje bei palaikyti darną žmonių tarpusavio santykiuose. Toks ūkis yra save išlaikantis ir sau pakankamas, minimaliai priklausomas nuo išorės aplinkybių, visiškai atsakingas už savo veiklą. Auginant kultūras atsižvelgiama į dangaus kūnų ritmus, naudojami biodinaminiai (ruošiami iš paties ūkio organinių žaliavų) preparatai. Siekiant tausoti dirvožemį, naudojama tik lengva technika, cheminės trąšos visai nenaudojamos, auginamos kultūros turi būti pakankamai įvairios. Tai gerokai griežtesnių standartų nei ekologiška ūkininkavimo sistema.
„Demeter“ kosmetikos standartas reikalauja, kad visi ingredientai būtų mažiausiai 90% iš sertifikuotų biodinaminių ūkių, likę 10% turi būti iš sertifikuotų ekologinių ūkių (druskos, vanduo ir mineralai čia neįskaičiuojami). Visi emulsikliai turi būti natūralūs, pagaminti taip, kad originali jų struktūra nebūtų pakitusi. Tai pats reikliausias kosmetikos standartas.
Skirtingai nei dažnai manoma, grūdai nėra lengvai virškinamas produktas. Yra nemažai žmonių, kurie tam tikrų grūdų produktų netoleruoja. Gana dažnos yra alergijos tam tikroms grūdų rūšims. Rimčiausia su grūdais mityboje susijusi liga yra celiakija.
Glitimas yra javų baltymas. Sutrikimas, kuomet neskaidomas javų glitimas, vadinamas celiakija. Ji apibrėžiama kaip genetinė imuniteto liga. Nesuskaidytas baltymas sukelia alerginę reakciją, žarnyno uždegimą, viduriavimą, pilvo pūtimą, svorio kritimą, depresiją, anemiją ir pan. Jos simptomai gali būti aiškūs, bet dažniausiai būna paslėpti, todėl serga daugiau žmonių nei diagnozuota: ir suaugusių, ir kūdikių, ir vaikų.
Celiakiją sukelia kviečių, rugių ir miežių glitimas. Avižos taip pat turi glitimo, bet jos priklauso kitai botaninei grupei ir cheminė avižų baltymų struktūra skiriasi nuo kviečių, miežių ir rugių. Glitimui jautriems žmonėms žalingos glitimo dalys vadinasi prolaminais, avižose tai aveninas, kviečiuose – gliadinas, rugiuose – sekalinas. Avižos turi tik dešimtadalį baltymų (avenino) lyginat su kviečiais (gliadino). Avižas toleruoja dauguma, nors ir ne visi glitimo netoleruojantys asmenys. Todėl įvairių šalių celiakijos organizacijos rekomenduoja avižas įtraukti į valgiaraštį, ypač vaikams. Tai daryti reikia palaipsniui. Celiakija nėra išgydoma liga, tačiau laikydamiesi beglitiminės dietos žmonės jaučiasi sveiki.
Beglitiminė dieta
Iš javų glitimo neturi ryžiai, soros ir kukurūzai. Kitos kultūros: grikiai, kynva, burnočiai, tapijoka, bulvės, saulėgrąžos, linų sėmenys, pupmedis, soja, avinžirniai, riešutai, lęšiai, pupelės. Svarbu turėti omenyje, kad glitimo būna ne tik tradiciniuose grūdų produktuose – kruopose, dribsniuose, sausuose pusryčiuose, miltuose, makaronuose, kepiniuose (pyraguose, vafliuose, picose, blynuose, sausainiuose), bet ir sultiniuose, prieskonių mišiniuose, batonėliuose, pudinguose, saldainiuose, desertuose, gėrimuose. Pagrindinė priežastis, kodėl jo visur dedama yra ta, kad glitimas yra skanus, taip pat turi rišančių, tirštinančių savybių.
Reikia žinoti, kad kultūros, kurios natūraliai neturi glitimo, dažniausiai būna su glitimo turinčių kultūrų priemaišomis. Todėl egzistuoja speciali maisto produktų kategorija „kontroliuojama be glitimo“, kuri žymima tokiu ar panašiu ženklu (žr. dešinėje).
Taip pažymėti produktai gaminami iš grūdų, kurie auginami atskirai nuo kviečių, rugių ir miežių. Jie malami ir maišomi atskirame malūne, atskirose mašinose pakuojami, atskirai sandėliuojami. Avižos beveik visada būna užterštos kitokio glitimo turinčiais javais auginant, transportuojant ir apdirbant, todėl rinkoje atsiranda atskirai augintų ir perdirbtų avižų.
Manoma, kad celiakija ir kitos grūdų netoleravimo ligos paplito dėl grūdų rafinavimo, per didelio maisto priedų ir vienodo maisto vartojimo, gerųjų bakterijų, esminių riebiųjų rūgščių, vitaminų ir mineralų trūkumo. Anticeliakinė dieta yra būtina sergantiems celiakija, tačiau rekomenduojama sergant ir kitomis imuninėmis ligomis, odos ligomis arba „keistomis“ ligomis (pvz., autizmu). Kai kurie mitybos specialistai rekomenduoja ir profilaktiškai vengti glitimu turtingų produktų, ypač kviečių (pvz., vėžio prevencijai). Visiems kasdienėje mityboje reikėtų stengtis vartoti kuo įvairesnių rūšių grūdus (ne tik kviečius) ir kiek įmanoma (kiek leidžia virškinimas) stengtis pakeisti rafinuotų grūdų produktus pilno grūdo produktais.
Produktai be glitimo yra nurodyti mūsų tinklapyje. Produktų be glitimo skiltyje jie ten išvardinti ne visi, o tik tie, kur pats gamintojas rašo, kad produkte nėra glitimo. Nes, pvz., ryžiai ir soros patys glitimo neturi, tačiau gali būti, kad jų kruopose ar dribsniuose gali pasitaikyti glitimo turinčių javų priemaišų ar pėdsakų.
Norime atkreipti dėmesį, kad kompanijos „Bauck Hof“ beglitiminiai ruošiniai pyragams ir kitiems gaminiams yra skanūs nepaisant to, kad juose nėra glitimo (kas yra neįprasta).
Dauguma mūsų pamatę žodį „alkoholis“ kosmetikos produkto etiketėje pagalvoja apie skystį. Tačiau toli gražu ne visi alkoholiai yra skysti. Alkoholis – tai organinis junginys, turintis hidroksilo grupę (-OH) susijungusią su alkilo arba alkilinės grupės anglies atomu. Tai didžiulė medžiagų grupė, pasižyminti plačiu savybių spektru. Pavyzdžiui, vitaminas E (Tokoferolis) yra alkoholis. Gyvulinės kilmės vitaminas A (Retinolis) (randamas svieste) formaliai yra alkoholis. Alkoholio taip pat yra viskyje ar kituose alkoholiniuose gėrimuose (etanolis).
Alkoholiai klasifikuojami pagal tai, prie kiek anglių yra prisijungęs C-OH atomas. Yra trumpų ir ilgų grandinių alkoholiai.
- Trumpos grandinės alkoholiai yra izopropilalkoholis, etanolis, metanolis ir benzilalkoholis. Trumpos grandinės alkoholiai greitai išgaruoja (kadangi jų grandinė trumpa, jie sunkiai limpa prie odos). Todėl jei jų naudojama daug, šie alkoholiai garuodami ištraukia dalį natūralios drėgmės ir nusausina odą. Dėl tos pačios priežasties gausus alkoholio vartojimas galiausiai sukelia dehidrataciją ir jos nulemtus sveikatos sutrikimus. Kai kurie iš trumpos grandinės alkoholių iš tiesų gali labai smarkiai sausinti odą. Vienas iš blogiausių – isopropilalkoholis. Mes rekomenduojame vengti isopropil ir visų sintetinių trumpos grandinės alkoholių – nebent naudotumėte juos įtrynimui.
- Ilgesnės grandinės alkoholiai neišgaruoja. Priešingai, jų konsistencija kreminė, aliejinė arba vaškinė. Tokie ilgos grandinės alkoholiai, kaip cetilo, mirisitilo, lanolino ir pan. veikia kaip drėkikliai ir emulsikliai, sukurdami kreminę veido bei kūno kremų, šampūnų ir kondicionierių konsistenciją.
Cetilo (ir miristilo) alkoholiai nėra skysti, jie atrodo kaip stambios kokoso drožlės. Paveikslėlyje parodyti cetilo ir miristilo alkoholių gabaliukai, gaunami iš kokosų ir naudojami kosmetikos receptūrose (pvz., kremuose). Tokio tipo ilgos grandinės riebieji alkoholiai yra pagrindiniai ingredientai, kurie padaro kremą „kreminiu“. Drožles „verdant“ karštame vandenyje jos palaipsniui ištirpsta. Ištirpę jos tampa sugeriančiu pagrindu, į kurį dedami kiti aliejai ir ekstraktai, didinantys kosmetikos produkto veiksmingumą.
Ant kosmetikos gaminio pakuotės privalu nurodyti vadinamąją minimalaus tinkamumo termino datą. Ji žymima skaičiais po sakinio „Geriausias naudoti iki“ arba piltuvėlio ženklu.
Šios datos rašyti nebūtina, jei minimalaus tinkamumo terminas, žmonių paprastai vadinama „produkto galiojimu“, yra ilgesnis nei 30 mėnesių. Toliau cituoju iš reglamento: „tokiems gaminiams nurodomas laikas atidarius, per kurį gaminys yra saugus ir gali būti naudojamas visiškai nepakenkiant vartotojui. Ši informacija pažymima atidaryto indelio simboliu, nurodant trukmę (mėnesiais ir (arba) metais), išskyrus tuos atvejus, kai tinkamumo terminas po atidarymo nesvarbus.“
Kiek galima vartoti jau praimtą gaminį, jei minimalaus tinkamumo terminas trumpesnis nei 30 mėn., nurodyti reikalavimo nėra. Tai suprantama, nes jei kas nors laiko savo kremą vasarą ant palangės ar palieka lūpų dažus mašinoje ant sėdynės, tai joks gamintojas negali garantuoti, kad gaminys išlaikys savo savybes protingą laiko tarpsnį. Kai kurie gamintojai visgi nurodo, per kiek jie rekomenduoja atidarytą kosmetikos gaminį suvartoti, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas. Rašomas mėnesių skaičius, 3 kartotinis (t. y., gali būti 3, 6 ir t. t.) dangtelio simbolio viduje. Taigi jei gamintojas žino, kad jo kremas atidarytas išlaiko savybes 5 mėn., ant pakuotės bus užrašyta 3. 6 bus užrašyta tada, kai tas laikotarpis 6 mėn. viršija.
