Kokosų aliejus, ekologiškas

Aliejus atrodo apgaulingai paprastas produktas. Atrodo, išspaudei sėklas, riešutus ar kitus aliejingus vaisius, kokius turi, va tau ir aliejus. Apie konservantus galvoti nereikia – pats konservuojasi, ne salotos – nevysta, ne tortas – nesusmenga, ne jogurtas – per savaitę nepasensta, ne obuoliai – nesimato sumušimų. Nei garinti, nei virinti, nei konsistenciją išgavinėti, nei šaldytuve laikyti.

Bet tai apgaulingas paprastumas. Geram aliejui reikia ypač kokybiškos žaliavos. Nei apdaužyta (alyvuogės, avokadai), nei senstelėjusi (sėklos, riešutai) netinka. Ir spaudimo procesas nėra toks elementarus – taip, spaudimas mechaninis, bet reikia kontroliuoti, kad stipriai nepakiltų temperatūra, nes ji gadina aliejų. Įsivaizduokit, koks karštis susikuria spaudžiant aliejų iš kauliukų?

Puikiam aliejui išspausti šalia dviejų jau paminėtų, žaliavos ir mechanizmų, reikia trečio konponento – žmogaus, kuris mokėtų sujungti augalus ir mašinas. Būtent dėl šių priežasčių mes pasirinkome bendradarbiauti su nedidele Vokietijos ekologiško aliejaus spaudykla „Ölmühle Solling“.

„Ölmühle Solling“ yra tikras šeimos verslas. Gudrun ir Werneris Baensch ilgą laiką dirbo kitose šalyse – Pietų Amerikoje, Azijoje – mokė vietinius žmones pagaminti aukštesnės pridėtinės vertės produktą. Šie įgūdžiai labai praverčia dabartiniame versle, kai reikia pirkti žaliavas iš tų egzotiškų kraštų; ne naujiena nei augalai, nei žmonių bendravimo įpročiai. Šiemet įmonei jau 20 metų ir jos valdymas atiduotas vaikams, o patys įkūrėjai užsiima bendravimu su klientais, kokybės kontrole ir naujų produktų atradimais.

„Ölmühle Solling“ aukštos kokybės didžiulės įvairovės ekologiški šalto spaudimo (nerafinuoti) aliejai skirti ir maistui, ir kūnui. Aliejų spaudžia mažomis porcijomis, pilsto į bačkutes, jautriems aliejams (kaip linų sėmenų) likusį tūrį pripildo vandenilio dujų, kad oksidacijos procesas nevyktų. Tik gavę užsakymą iš kliento, jį išpilsto į tamsaus stiklo butelius ir tą pačią dieną išsiunčia. Seniausia Baensch’ų meilė yra kokosų aliejus, pradėjo jį gaminti dar tada, kai jis visai nebuvo „ant bangos“.

Kaip jie pasiekia savo garsiosios kokybės (kuri ne vienoje Europos šalyje laikoma standartu, pagal kurį save vertina konkurentai)? Visų pirma, perka žaliavą tik iš patikimų tiekėjų, neieškodami pigiausio. Jei pasitaiko naujas, važiuoja fiziškai pažiūrėti, ar teisingai vykdomi procesai. Antra, kiekviena žaliavos partija tikrinima laboratorijoje dėl mineralinių aliejų, plastiko ir pesticidų likučių. Mineralinio aliejaus likučiai yra tipinis ženklas netvarkingų mechanizmų, kuriuose į produktą nuteka, kad ir nedideli kiekiai mašininių tepalų. Plastiko likučiai taip pat atsiranda dėl nekokybiškų mechanizmų bei taros. Pesticidų likučiai rodo, kad augalai nebuvo auginami ir laikomi pagal ekologiškos žemdirbystės bei gamybos reikalavimus.

Šviežiai surinktos aliejinių augalų sėklos ir riešutai iš vietinių ir užjūrio ekologinių ūkių šalto spaudimo būdu perdirbami į vertingus, natūralius augalinius aliejus. Taip išlieka tiek natūralios antrinės augalinės medžiagos bei tipiškas sodrus aliejaus skonis, tiek sveikai ir subalansuotai mitybai reikalingos riebalų rūgštys.

Nuo 1996 metų „Ölmühle Solling“ dirba vadovaudamasi Naturland asociacijos standartais, kurie daugeliu atveju yra griežtesni, nei to reikalauja ES teisė. Naturland standartai buvo sukurti ir pradėjo veikti gerokai anksčiau, nei buvo priimtos ES direktyvos dėl ekologiško ūkininkavimo.