Imuniteto stiprinimas rudenį | LIVIN

Norint sustiprinti imuninę sistemą itin svarbu atsižvelgti į keletą veiksnių:

1. Ar pakankamai gauname vitamino D?

Geriausias vitamino D šaltinis yra saulė. Deja, dėl mūsų geografinės padėties, ypač rudens ir žiemos laikotarpiu vitamino D mums dažnai pradeda trūkti. Mitybos specialistai savo pacientams rekomenduoja vitamino D kiekį tikrintis atliekant kraujo tyrimą, o nustačius trūkumą – rinktis stipresnius vitamino D papildus ir po jų kurso kartoti kraujo tyrimus, norint įsitikinti, ar vitaminas D pakilo iki reikiamos ribos. Pastebėta, kad vitamino D trūkumas ne tik gali neigiamai veikti mūsų kaulus, bet dažnai siejamas ir su prastesne nuotaika bei imuninio pobūdžio sutrikimais.

2. Ar maisto racione pakankamai vitaminų, mineralų ir mikroelementų?  

Plačiai žinoma, kad vitaminas C yra labai svarbus imuninės sistemos stiprinimui. Jis efektyviausias, kai pradedamas vartoti pasireiškus pirmiesiems peršalimo simptomams. Kadangi šis vitaminas organizme nesikaupia, itin svarbu, kad jo gausiai gautumėme su kasdienine mityba. Jo gausu vaisiuose, tokiuose kaip citrusiniai, kiviai ar slyvos, ir daržovėse, ypač gausu žalios spalvos daržovėse ar saldžiojoje paprikoje. Tačiau reikėtų neužmiršti, kad vitaminas C yra jautrus karščiui, todėl net ir šaltuoju metų laiku bent dalį daržovių ir vaisių reikėtų rinktis šviežius ir nekaitintus.

Taip pat stipriai imuninei sistemai itin svarbus ir cinkas. Šio mineralo gausu austrėse bei kitose jūros gėrybėse, taip pat jautienoje. Mažesniais kiekiais – moliūgų sėklose ir imbiere. Prisiminkime, kad cinko trūkumas taip pat neigiamai gali veikti virškinimo sistemą, plaukų ir nagų būklę.

Gal mažiau žinomas mikroelementas yra selenas. Natūraliai jo yra jūros gėrybėse, žuvyje, braziliniuose riešutuose. Deja, seleno kiekis produktuose smarkiai priklauso nuo pašarų, dirvožemio. Pastebėta, kad Europoje dirvožemis nėra gausus seleno, tad dažnam iš mūsų šio mikroelemento gali trūkti.

3. Ar naudojame imuninei sistemai naudingus prieskonius?

Lietuvoje itin gerai žinomas česnakas, tačiau reikėtų atsiminti, kad norint gauti iš jo antibakterines, antimikrobines ir antivirusines savybes, česnaką svarbu naudoti nekaitintą, rinktis bent vieną skiltelę per dieną. Jei česnakas įjautrina skrandį, galima bandyti valgyti ant duonos su sviestu ar išbandyti česnako maisto papildus.

Kitas vis labiau Lietuvoje populiarumą įgaunantis prieskonis yra ciberžolė. Mitybos specialistai savo pacientams šį prieskonį rekomenduoja kuo dažniau įtraukti gaminant sriubas, troškinius ar verdant kruopas. Kadangi ciberžolė nėra lengvai įsisavinama, jos reikėtų suvartoti bent keletą arbatinių šaukštelių per dieną, kad gauti sveikatai naudingų savybių.

Autorė: Natūropatinės mitybos specialistė Tautvilė Šliažaitė