Dar apie linų sėmenis l Guoda Azguridienė

Rašau „dar“ ne dėl to, kad jau esu rašiusi, bet dėl to, kad Lietuvoje turbūt nėra kito maisto produkto, kuris būtų taip gerbiamas ir visuotinai pripažintas. Produktas be „nuodėmės“ pagal visas įmanomas sveikos mitybos teorijas:

• nealergizuojantis,
• be glitimo,
• beveik be sočiųjų riebalų ir cukraus,
• su daug skaidulų ir Omega 3,
• mūsų platumose augantis,
• jei ekologiškas, tai dar ir be pesticidų likučių.

Tai kam dar apie jį rašyti? Pirma, nes visi ar bent dalis gerumų pasimiršta. Antra, ne mažai žmonių nemėgsta linų sėmenų aliejaus ir mano, kad patys sėmenys bus panašaus skonio. Trečia, nuostabu visgi rasti maistą, kurio joks mitybos specialistas dar nesudirbo į miltus. Nes tokių labai jau mažai likę.

Linų sėmenys yra unikalus maistas. Viena vertus, turi daug labai svarbių maistingųjų medžiagų, visų pirma Omega 3 riebiųjų rūgščių. Kodėl jos tokios svarbios? Nes mes jų vartojame mažai, o jos  yra esminės mažinant uždegimus ir slopinant depresijas – kas yra visų šiuolaikinių lėtinių ligų aktualija. Kuo toliau, tuo labiau linkstama lėtines šiuo metu siautėjančias ligas (širdies kraujagyslių, cukrinį diabetą, vėžį, Alsheimerį) sieti su uždegimais organizme. O uždegimus slopina būtent alfa–linoleno rūgštis Omega 3 ir antioksidantai.

Formaliose sveikumo ir maistingumo teiginių duomenų bazėse rašoma: Alfa–linoleno rūgštis padeda palaikyti normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje. Efektas juntamas vartojant jos bent po 2 g per dieną.

Tokį kiekį turi vienas valgomas šaukštas smulkintų linų sėmenų!

Linų sėmenys taip pat gerai žinomi dėl skaidulų gausos. Skaidulos ne tik mechaniškai veikia virškinimo sistemą (valo, absorbuoja cukrų, cholesterolį), bet ir turi labai efektyvių polifenolių lignanų. Kaip žinia, polifenoliai veikia prieš laisvuosius radikalus – yra antioksidantai. Mechaniniam žarnyno valymui tinka ir nesmulkinti linų sėmenys. Tačiau net ir šiame darbe jie gali daug mažiau nei traiškyti, nes mažiau sugeria. Ir Omega 3 lieka nepasisavintos. Linų sėmenys turi natūralų apvalkalą, kuris prarytas nesusivirškina. Geriausias būdas smulkinti yra traiškyti. Sumalti kavamale – per didelė temperatūra, mažina naudingųjų medžiagų. Sutraiškytos kuo puikiausiai stovi sandarioje dėžutėje spintelėje. Labai greitai genda tik linų aliejus.

Kaip pažymi JAV mokslininkas ir mitybos tinklaraštininkas G. Mateljan, vis daugiau pasirodo tyrimų, kurie patvirtina, kad net ir įmaišyti į kepinius linų miltai bei sėmenys praranda ne tiek jau daug maistingųjų medžiagų, kaip galima būtų manyti. Linų sėmenys, skirtingai nuo aliejaus, temperatūrai yra gana atsparūs.

Dėl skonio. Linų sėmenų skonis tikrai ženkliai skiriasi nuo aliejaus skonio. Netgi šio aliejaus nemėgėjai gali skaniai papildyti savo racioną linų sėmenimis. Beje, labai skirtingas yra auksinių ir paprastų linų sėmenų skonis. Pirmieji yra ypač švelnūs ir tinka ten, kur gal visai neseniai dėdavote uogienes, pvz., ant avižinės košės ar varškės.

Pabaigai apie linų sėmenų maistinės sudėties keistumus. Linų sėmenys turi  net 20% baltymų (kaip kokia varškė), beveik 50% riebalų, iš kurių didžioji pusė Omega 3. Juose yra santykinai daug kalorijų (8 kartus daugiau nei tas pats svoris vaisių tyrelės), tačiau… veikia liekninančiai. Sakau, unikalus maistas.

Autorė: Sveikos gyvensenos tyrinėtoja Guoda Azguridienė.