Brami l Guoda Azguridienė

Vienas iš alternatyviosios medicinos minusų, kuris tampa esminis dideliam skaičiui žmonių, yra būtinybė vartoti gydomąsias priemones ar procedūras ilgą laiką ir sistemingai. Pvz., jei daryti pratimus, tai kasdien. Jei suvalgyti kapsules, tabletes, miltukus, homeopatinius žirniukus ar išgerti arbatas, tai kelis kartus per dieną pagal grafiką. Daugelis žmonių tai tiesiog pamiršta. Aš irgi pamirštu. Galvoju, gal reikėtų pradžioje kokį pusmetį pavartoti brami? 

Brami (brahmi) dar vadinama Gotu Kola. Botaninis šio augalo pavadinimas - Centella asiatica. Jis priklauso Umbelliferae augalų šeimai. Kartais jis dar vadinamas Bacopa, bet šiuo vardu vadinamas ir kitas panašaus poveikio augalas Bacopa monnieri, dėl ko pasitaiko nemažai painiavos.

Brami (Brahmi) vardas išvestas iš indų dievų panteono Dievo kūrėjo Brahma vardo. Augalas dar žinomas Mandookparni pavadinimu. Jis žymus savo vartojimo universalumu. Tai labai stiprus adaptogenas ir antioksidantas. Brami naudojamas tradicinėje indų medicinoje daugiau nei 3000 metų. Tradiciškai jis žinomas kaip stebuklingas smegenų maistas, pagerinantis atmintį, mokymąsi ir koncentraciją, palengvinantis depresiją.

Ajurvedos tradicijoje brami naudojama esant psichiniam stresui, nervinei įtampai, išsiblaškymui, nerimui, depresijai, koncentracijos trūkumui, atminties susilpnėjimui, neigiamoms emocijoms, vaikų hiperaktyvumui, kojų edemai dėl venų nepakankamumo, širdies ir karaujotakos sutrikimams, Alzheimerio ligai ir paralyžiui, herpes simplex, giardiazei.

Azijinė centelė – stiprina atmintį, proto budrumą ir koncentraciją; saugo ir stiprina nervų sistemą; gerina kraujagyslių tonusą; ramina, padeda įveikti neigiamas mintis, prislėgtą nuotaiką, pagerina energijos tekėjimą. Tyrimai rodo, kad augale esantys saponinai (bacosides A ir B) stiprina atmintį ir gebėjimą mokytis. Šiandien jau ir Vakarų medicinoje atlikta klinikinių tyrimų, patvirtinančių Brami teigiamą poveikį esant aukščiau nurodytiems sutrikimams.

Šaltiniai:
1. Traditional used plants against cognitive decline and Alzheimer disease
Gunter Peter Eckert
https://www.frontiersin.org/ethnopharmacology/10.3389/fphar.2010.00138/full
2. Antioxidant effect of Centella asiatica Linn. On aluminium-induced lipid peroxidation in brain regions of rat
S. L. Maheswari
https://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1046/j.1474-1644.2003.2175_15.x/pdf
3. Centella asiatica: a concise drug review with probable clinical uses
Sushma Tiwari, Sangeeta Gehlot, Gambhir I.S.
https://www.jspb.ru/issues/2011/N1/JSPB_2011_1_38-44.pdf
4. Ethnopharmacological review of native traditional medicinal plants for brain disorders G.M.Husain, Deepa Mishra, P.N. Singh, Ch. V. Rao, Vikas Kumar

Autorė: Sveikos gyvensenos tyrinėtoja Guoda Azguridienė.