LIVIN – tai kokie mes esame? Apie sveikumą

Ką mes vadiname sveika?

Neformuluojame klausimo „kas yra sveika“, nes šiandien objektyviai į tai atsakyti nepavyktų. Sveikumo požiūrių yra daug, jie skiriasi ir netgi vienas kitam prieštarauja. Kaip pavyzdžiui: ar sveika valgyti riebius produktus? Gerti pieną, sultis, kavą? Valgyti duoną, burokėlius, obuolius? Vartoti druską, actą? Valgyti penkis kartus per dieną, valgyti kartą ar du? Ir t.t. Į šias diskusijas nesivelsime, nes nelabai yra prasmės – kiekviena pozicija remiasi skirtinga pirmine prielaida arba teorija (o dar dažniau autoritetu) ir tarpusavyje gali susikirsti jau pirmame sakinyje. Čia norime paminėti kelis bazinius principus, kuriais remiantis mes vertiname produktus, kaip sveikus:

Pirma – nėra kenksmingų arba įtartinų sintetinių priedų bei agrochemijos likučių. Tai užtikrina ekologiškumo standartas.

Antra – maistas kuo mažiau perdirbtas. Todėl neprekiaujame rafinuotu aliejumi, rafinuotu cukrumi, rafinuota druska ir miltais, gaminiais su hidrintu aliejumi, izoliuotų baltymų batonėliais ir kita masine produkcija.

Trečia – maisto produktai natūraliai turi maistingųjų medžiagų ir ne tik tų, kurias galima rašyti etiketėse, kaip antai vitaminai ir mineralai, kai jiems įvertinti atliekami specialūs tyrimai. Sveikais laikome ir tuos produktus, apie kurių vertę sveikatai parašyti negalime dėl teisės aktų ribojimų, kaip antai įvairiausiais antioksidantais turtingi prieskoniai, žolelės, arbatos, sultys, džiovintos uogos ir pan.

Ketvirta – maisto produktai yra pagaminti tradicinėmis technologijomis ir žmonijos vartojami ilgą laiką. Tokie kaip miso, ume, japoniška žalioji arbata, ajurvedinės žolelės, extra virgin alyvuogių aliejus, prieskoniai, kynva, čija ir kt.

Penkta –  geresnių produktų pasirinkimas žmonėms, kurie negali vartoti įprasto maisto: be glitimo, be laktozės, be cukraus. Kai kuriais atvejais jie negali būti sertifikuoti kaip ekologiški (pvz., produktai su stevija), tačiau renkamės tokius, kurie be sintetinių priedų, GMO.

Tai, rodos, visai paprastos nuostatos. Bet šiandien jos jau retos ir tik daliai žmonių suprantamos. Viena iš priežasčių yra ta, kad natūralūs produktai šalia savo nenuginčijamų privalumų, tokių, kaip švara nuo chemikalų, natūralių maistinių medžiagų gausa bei įvairovė, turi ir savo trūkumų. Jie nėra ir būti negali standartiniai – priklausomai nuo partijos gali skirtis jų spalva, faktūra, netgi skonis. Juos konservuojant dedama mažiau priedų, taigi jie gali ne taip patraukliai atrodyti. Natūralių produktų kvapai yra jiems būdingi ir unikalūs, todėl prie standartinių produktų pratusiam vartotojui gali atrodyti keisti. Ypač tai pasakytina apie aliejus, kosmetikos priemones.

Kalbant apie mažiausiai perdirbtus produktus labai svarbios yra technologijos. Kaip alyvuogės ar kokosai virsta aliejumi, švieži vaisiai virsta džiovintais vaisiais arba sultimis, miltai virsta makaronais, soja ir pomidorai virsta padažais, o įvairių augalų lapeliai – arbatomis? Už kiekvieno iš jų slypi savos istorijos ir alternatyvos. Mes ypač vertiname tradicinius perdirbimo būdus, kurie labiausiai išsaugo augale esančias savybes, maistingąsias ir kitaip mums naudingas medžiagas, skonį bei aromatą.

Mes ne vieni manom, kad tai svarbu. Praktiškai visos mitybos sitemos (su pienu ar be jo, su glitimu/vaisiais/javais ar be jų) pirmoji rekomendacija bus vengti stipriai perdirbto maisto, kuriame mūsų organizmui reikalingos maisto medžiagos pakeistos padirbiniais, suteikiančiais skonį, spalvą, sotumą ir patogią konsistenciją. Tie pakaitalai dažnai būna sintetiniai. Pavyzdžiui, sviestas keičiamas margarinu, intensyvaus skonio maisto produktai – skonio stiprikliais, vaisiai ir uogos konditerijoje – sirupu, natūralūs pieno riebalai jogurte – emulsikliais, arbatos lapelių šviežumas – dirbtinėmis esencijomis. Bet pakaitalai gali būti ir natūralūs, tokie kaip riebalai ir džemai duonoje, obuoliai ir svogūnai pomidorų padaže, krakmolas mėsos gaminiuose ir pan. Jie patys gal būt nėra niekuo kenksmingi, bet nėra tai, ko mes iš jų tikimės.

Šiandien dėl pirkėjo konkuruoja ne tik prekės ir paslaugos, bet ir teorijos. Turint omenyje alergijas, netoleravimus, malonias ar nemalonias asociacijas, gyvenimo būdą, nesunku suprasti, kad žmonėms iš tikrųjų gali reikėti skirtingų produktų ir skirtingų mitybos sistemų. Mes pirkėjams galime papasakoti apie produktų savybes, skirtingas technologijas, bet nuspręsti, kas sveika, tenka pačiam vartotojui.