Ekologiško gyvenimo pradžia | LIVIN

Visame pasaulyje jau tryliktus metus rengiama tarptautinė kampanija EKOLOGIŠKAS RUGSĖJIS (angl. Organic September), skirta ekologijos ir tvaraus gyvenimo būdo, tvarios žemdirbystės skatinimui, ir ekologiškų produktų vartojimo populiarinimui. Jungtinėje Karalystėje startavusi ekologiškumo banga nuvilnijo ir į kitas šalis, kur kasmet ekologijos temai skiriamas ypatingas dėmesys. Lietuva – ne išimtis. Ekologiškas gyvenimo būdas apipintas galybe mitų: tai be galo brangu, neprieinama, nes sudėtinga rasti didelę produktų pasiūlą prekybos centruose, teks per daug atsisakyti, teks per daug laiko skirti domėjimuisi nauja sritimi, savo pasirinkimais neišgelbėsime viso pasaulio ir taip toliau. Skubame šiuos mitus paneigti ir kviečiame nerti į EKOLOGIŠKĄ RUDENĮ su LIVIN. Didžiausiame Baltijos šalyse ekologiškų ir sveikų produktų tinkle LIVIN rasite daugiau nei 3000 skirtingų produktų, kurie ne tik turi ekologiškumą patvirtinančius sertifikatus, tačiau jų sudėtys, maistinės vertės, gamintojų kvalifikacija ir, žinoma, skonis – kruopščiai įvertinti LIVIN ekspertų komandos.

5 kasdieniai produktai, kurie turėtų būti ekologiški

Jei iššūkis kardinaliai keisti gyvenimo būdą ir pradėti rinktis visus ekologiškus maisto produktus atrodo per daug drastiškai, raginame pradėti nuo mažų žingsnelių, kurie taps geriausia investicija tavo ir tavo šeimos sveikatai. Ekologiškai gyventi lengva – sakome mes, ir tai įrodysime pasidalindami praktinėmis rekomendacijomis, nuo ko pradėti. Žinodami, kaip tradiciniuose ūkiuose auginami gyvuliai ir paukščiai, kokiais būdais rekordiniu greičiu auga grūdai, daržovės ir vaisiai,  pirmiausia, rekomenduojame tokį kasdienį maistą, kaip mėsos ir pieno produktus, vaisius, daržoves, rinktis ekologiškus. Vieniems rūpi skonis ir maistinės savybės, kitiems – atsakingumas ir tvarumas auginimo procese, tretiems – aplinkosaugos klausimai, tačiau renkantis kasdienius ekologiškus šviežio maisto produktus, visi šie tikslai pasiekiami vienu kartu. Žymus gydytojas ir natūralios medicinos šalininkas Edward Group teigia, kad ekologiškų vaisių ir daržovių sudėtyje yra 27 proc. daugiau vitamino C, 21,1 proc. daugiau geležies, 29,3 proc. daugiau magnio, 13,6 proc. daugiau fosforo, 18 proc. daugiau polifenolių.

Ir vis tik, be šviežio maisto, yra dar penkios labai svarbios kasdien naudojamų produktų grupės, kuriuos renkantis, rekomenduojame prioritetą teikti ekologiškumui. Šiuos produktus daugelis žmonių valgo ir geria kiekvieną dieną ir ne po vieną kartą – tai dažno vartojimo produktai, kurių kokybei ir švariam auginimo procesui reikėtų skirti ypatingą dėmesį. Sužinok, kokie jie ir kodėl juos renkantis ekologija yra itin svarbu.

1. GRŪDAI

Daugelis žmonių kartu su visa šeima dieną pradeda nuo avižų kruopų ar dribsnių košės, granolos, sausų pusryčių. Skanu, sotu, maistinga, bet ar tikrai visais atvejais sveika? Ne paslaptis, kad įprasti grūdai, o ypač avižos, ryžiai, kviečiai, kukurūzai, yra gausiai purškiami pesticidais ir glifosatu: taip naikinamos piktžolės, kenkėjai, siekiama daryti įtaką javų derlingumui. Šių kultūrų purškimo pasekmės gali padidinti riziką susirgti onkologinėmis ligomis, kepenų, inkstų, endokrininės, reprodukcinės sistemų pažeidimais.

• Ekologiškai augintose grūdinėse kultūrose draudžiama naudoti pesticidus;
• Platus glifosato naudojimas auginant javus prasidėjo nuo 1974 m., o pastaraisiais dešimtmečiais jo paklausa išaugo 10–15 kartų. Glifosato aptinkama maiste, ore, lietuje, paviršiniuose vandenyse ir netgi žmogaus kraujyje. Ir nors jo naudojimas ūkiuose griežtai reguliuojamas, prieš penkis metus Vokietijoje Umweltbundesamt Robert Koch Institute atliktas tyrimas parodė, kad glifosatas gali kauptis ir žmonių organizme;
• Ekologiški grūdai pasižymi aukštesne maistine verte, nes ekologiniuose žemės ūkiuose naudojami sprendimai palaiko užtikrina geresnę dirvožemio struktūrą ir maistinių medžiagų absorbciją;
• Ekologiškos grūdinės kultūros negali būti genetiškai modifikuotos. Ekologiško žemės ūkio principai ir reguliavimas draudžia naudoti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO) ekologiškai sertifikuotuose ūkiuose;
• Ekologiškuose, ypač biodinaminiuose ūkiuose, auginamos kitokios augalų rūšys – šios gali išgyventi be intensyvios chemijos. Jų derlingumas paprastai būna mažesnis, bet skonis sodresnis;
• Pesticidai, su kuriais tradiciškai auginamos grūdinės kultūros, patekę į organizmą didesniais kiekiais keičia maisto medžiagų apykaitą. Mes kitaip virškiname tą patį maistą, kai jis su pesticidais, ir kai be jų, arba mūsų organizme jų prisikaupę. 

2. RIEŠUTAI

Migdolai, pekaninės karijos, graikiniai riešutai – puikus maistingas užkandis praturtinantis organizmą baltymais, riebalais, skaidulinėmis medžiagomis, mineralais, vitaminais, antioksidantais, tačiau riešutų nauda ženkliai priklauso ir nuo jų kokybės. Į Baltijos šalis riešutai atkeliauja iš daugiau nei 30 skirtingų pasaulio šalių, kur visose yra skirtingai auginami, renkami, apdorojami. Ekologiškumo sertifikatas – realus įrodymas, kad nepriklausomai nuo kilmės šalies, riešutais buvo tinkamai rūpintasi nuo pat sodinimo iki patekimo į tavo rankas. Rekomenduojame riešutus rinktis originalioje pakuotėje – taip žinosi, kad jie buvo sterilizuoti, tinkamai laikomi panaudojant specialius sprendimus, padedančius išsaugoti visas vertingas medžiagas bei apsaugoti juos nuo pelėsio ir oksidacijos.

• Riešutų apvalkale slypi antioksidantai: fenoliai, flavonoidai, polifenoliai. ,,Žemės ūkio ir maisto chemijos žurnalo” (en. Journal of Agricultural and Food Chemistry”) tyrimai parodė, kad porcijoje migdolų yra panašus kiekis polifenolių, kaip ir puodelyje virtų brokolių, tačiau tam, kad gautume didžiausią naudą, verta rinktis ekologiškus riešutus, kurių apvalkale yra išlikusios visos naudingosios medžiagos, o patys riešutai neapdoroti ir be cheminių medžiagų.
• Riešutai priskiriami prie stiprių alergenų, tačiau pasitaiko, kad nuspėjama alergija riešutams išnyksta pradėjus valgyti ekologiškus riešutus, ir išaiškėja, kad alergizuoja ne riešutai, o išlikusios cheminių medžiagų dalelės.
• Neekologiškai auginti riešutai (ypač graikiniai, lazdynų) yra gan dažnai pažeidžiami pavojingo pelėsio, kuris ne visuomet pastebimas plika akimi. Auginant riešutus ekologiškai, naudojama mažiau cheminių trąšų ir pesticidų – būtent šios medžiagos dažnai paskatina pelėsio plitimą. Ekologiški riešutai turi stipresnę „imuninę“ sistemą – auginimo etape jie nėra stiprinami dirbtinėmis priemonėmis, tad yra atsparesni aplinkos poveikiui. 

3. KAVA

Kava – dar vienas karštasis gėrimas, be kurio sunku įsivaizduoti savo kasdienybę. Tai vienas daugiausiai parduodamų gėrimų pasaulyje. Dažnas kavos gėrimas reikalauja išskirtinio dėmesio jo kokybei. Kodėl?

• Įprastinė, industriniu būdu auginama kava yra vienas labiausiai pesticidais-fungicidais (cheminė medžiaga naikinanti grybelį, virusus ir bakterijas) purškiamų augalų, o kas blogiausia – jie puikiai įsigeria. Kavamedžiai auga kur šilta ir drėgna, o tokiose sąlygose klesti ir auga pelėsiai. Ekologiška kava auginama mažais plotais tarp kitų medžių (pavėsyje), todėl sugeba užaugti be fungicidų;
•  Auginant ekologišką kavą, dirvožemis neturi turėti sąsajų su chemikalais mažiausiai penkis metus. Neleidžiama naudoti cheminių trąšų, GMO (genetiškai modifikuotų organizmų), pesticidų ar chemiškai apdoroti;
• Ekologiškos kavos derliaus nuėmimas atliekamas rankiniu būdu. Taip kavos pupelės lieka nepažeistos, 100% ekologiškos, nėra maišomos su perdirbtomis pupelėmis laikymo, transportavimo ar skrudinimo metu – visos gamybos grandinės grandys atsekamos;
• Ekologiška kava be kofeino turi išskirtinius kofeino pašalinimo procesus, kurie yra tvarūs ir nenaudoja cheminių tirpiklių.  Įprastai kofeino pašalinimui iš ekologiškos kavos pasitelkiamas tik vanduo, laikas ir temperatūra. 

4. ARBATA

Kaip nuostabu mėgautis puodeliu kvapnios arbatos vėsiais rudens vakarais! Vos vienas gurkšnis atskleidžia šilumą, jaukumą, malonų aromatą, skonį, ir naudingas su meile augintų arbatžolių savybes. Visa tai neįmanoma geriant prastą, nekokybišką arbatą, tad vertingų, sveikatai palankių savybių net nesitikėkite.

• Ekologiškai auginamos arbatžolės pasižymi unikaliu ryškesniu, natūralesniu skoniu, nes jos auginamos be cheminių trąšų, pesticidų, kruopščiai parinktose jų auginimui palankiausiose vietovėse; 
• Pigių arbatų gamyboje dažnai arbatžoles mirkomos įvairiose cheminėse medžiagose, jos yra dirbtinai aromatizuojamos, pusiau susintetinamos – tai daro didelę įtaką skoniui, kvapui ir vertei;
• Arbatžolės linkusios iš dirvožemio ir vandens kaupti fluoridą, sunkiuosius metalus ir kitus toksinus, todėl grynos aukštos kokybės arbatos būtina sąlyga – švari aplinka. Ekologiškumo sertifikatas užtikrina tiek švarią auginimo aplinką, tiek kitus procesus, kol arbata pasiekia tavo stalą; 
• Mūsų šalyje populiariausia žalioji arbata, kuri pasižymi dideliu antioksidantų kiekiu. Tai ypač būdinga ekologiškai japoniškai žaliajai arbatai, kurios pasaulyje eksportuojama vos 1%. Taigi, japoniška arbata retesnė, o ekologiška japoniška – juo labiau, tačiau jos galite rasti LIVIN parduotuvėse; 
• Jei renkiesi arbatą maišeliuose, kartais galima pajusti savitą skonį – popieriaus ar net klijų. Norint tuo įsitikinti, tereikia užplikyti tuščią maišelį ir paragauti. Kai kurie arbatos maišeliai gali skleisti pavojingus junginius, ypač jeigu jie pagaminti iš sintetinių polimerų, tokių kaip nailonas, termoplastikas, PVC ar polipropilenas, sutvirtinti metaliniu elementu. Be to, arbatos maišeliai, užpilti verdančiu vandeniu, gali skleisti sveikatai pavojingus junginius. LIVIN ekologiškos arbatos gamintojai didelį dėmesį skiria pakuotėms, tad gali būti tikras, kad šios arbatos maišeliai nepakenks. Pvz., Vokietijos gamintojo „Lebensbaum“ arbatos supakuotos tausojant aplinką, o jų arbatos maišeliai iš natūralaus pluošto – kompostuojami.

5. ŠOKOLADAS

Galiausiai, jo didenybė šokoladas – šis skanus, sodraus skonio, kokybiškas skanėstas yra tikras džiaugsmas tavo skonio receptoriams. To negalėtume pasakyti apie masinės gamybos cukraus, dirbtinių skonio stipriklių ir kvapiklių pripildytus šokoladus, kuriuose kokybiškai ir tvariai augintų kakavmedžio pupelių vargu, ar rasi.   

• Mažutėje kakavos pupelėje – didžiulė naudingųjų maistinių medžiagų koncentracija: magnio, geležies, Omega–3 ir Omega–6 riebalų rūgščių. Bet kiek jų lieka, kuomet kakavmedžiai auginami užterštose teritorijose ir yra papildomai purškiami cheminėmis medžiagomis dėl geresnio derlingumo?;
• Įprastų (neekologiškų) kakavos miltelių pupelės auginamos masinei gamybai apdorojant aukštoje temperatūroje, skrudinant ir perdirbant. Dėl šios priežasties pasikeičia pupelių molekulinė struktūra, maistinė vertė ir fermentų kiekis sumažėja net iki 90%;
• Ekologiškai auginama kakava auginama etiškuose ūkiuose. Pupelės fermentuojamos ir lengvai paskrudinamos, dažniausiai džiovinamos saulėje. Šis „šaltasis“ apdorojimo būdas leidžia išsilaikyti antioksidantams, mineralams ir geriesiems riebalams, kurie padidina svarbių medžiagų įsisavinimą;
• Ekologiško šokolado gamyboje naudojamos ekologiškai išaugintos kakavos pupelės, cukranendrių cukrus ir kitos sudedamosios medžiagos, pvz., pienas ar vanilė. Gamintojai kokybiškų kakavos pupelių niekuomet nebus linkę gaminti kitais nekokybiškais ingredientais, tokiais kaip emulsikliai, laktozė, augaliniai riebalai.

Skaičiuodami 16-uosius ekologiškų ir sveikų produktų parduotuvės LIVIN gyvavimo metus, jaučiame rinkos pulsą ir nuolat augantį sveikų, švarios sudėties ir žmogui draugiškų produktų poreikį. Vis daugiau žmonių sąmoningai renkasi gyventi sveikiau, tvariau, palankiau savo kūnui ir supančiai aplinkai. Pakeisk bent minėtus kasdienius produktus į ekologiškus ir neabejotinai pajusi skirtumą – tokiu sprendimu džiaugsis ir tavo kūnas, ir Žemė. 

Straipsnio autorė: Agnė Jakubonė