Apie druską. Himalajų ir kitokią l Guoda Azguridienė

Tikriausiai sunku būtų surasti kitą taip prieštaringai vertinamą produktą, kaip druska. Viena vertus, druska gyvybiškai svarbi. Nuo seno ji buvo laikoma didžiuliu turtu, net karai kildavo siekiant užgrobti druskos išteklius. Įvairių tautų liaudies medicinos naudoja druską kaip gydymo priemonę. Kita vertus, šiandien druska siejama su įvairiausiomis ligomis, visų pirma aukštu kraujospūdžiu. Sekant pasisakančius už ir prieš, neapleidžia mintis, kad kalbama apie skirtingus produktus. Panašu, kad taip ir yra – juk šiandien vartojama rafinuota druska yra visai kitokia nei natūrali druska. Tačiau dar labiau stebina tai, kad bandoma paneigti rafinuoto ir natūralaus produkto skirtumus (pvz., apie Himalajų druską).

Žmogaus organizmas pats druskos nepasigamina, todėl jos turi gauti su maistu. Iki pat XIX amžiaus druska buvo išskirtinis, brangus produktas. Šiandien druskos gamyba visiškai industrializuota. Druska gaminama didžiuliais kiekiais, iš įvairiausios kokybės žaliavos, kaina jos neįtikėtinai maža.

Remdamiesi oficialiomis rekomendacijomis druskos vengti turėtume taip pat griežtai, kaip ir riebalų. Dėl riebalų vyraujanti nuomonė kinta – jau sutinkama, kad vengti reikia vienos rūšies riebalų, o kitų, ypač nesočiųjų, turėtume vartoti daugiau. Manyčiau, kad ir dėl druskos oficiali vienareikšmiai neigiama nuomonė švelnės, nes pastaruoju metu pasirodo daug tyrimų, primenančių ir iš naujo įrodinėjančių druskos būtinumą mūsų mityboje...

Druska druskai nelygu

Žmonės tiek įprato naudoti perdirbtą druską, kad iš viešosios nuomonės visai pranyko supratimas, kad druskos vertė neatsiejama nuo jos natūralumo. Nepaisant masinių perspėjimų tai daryti, retas pirkėjas gilinasi kas sudaro produktą ir kaip jis pagamintas. Žmonėms pakanka pavadinimo ir mažos kainos. Paprastai ant maisto produktų būna parašyta ar jie yra rafinuoti ir kas į juos įeina. Ant druskos nerašoma, kad ji rafinuota. Tarsi natūralios jos ir būti negali.

Šiandien įprastą stalo druską sudaro natrio chloridas (97,5 proc.), jodas (2,5 proc.), fluoras ir druskai neleidžiančios sukietėti dirbtinės medžiagos. Tokia druska rafinuojama aukštoje temperatūroje, todėl yra praradusi savo natūralią struktūrą. Šią druską organizmas pasisavina sunkiai. Vartojama nesaikingai ji gali didinti kraujo spaudimą, skatinti artritą, celiulitą, reumatą, inkstų bei tulžies pūslės akmenis, trikdyti visas gyvybines funkcijas.

Rafinuotas maistas išderina mūsų organizmą dėl vienos paprasčiausios priežasties - žmogaus kūnas yra pritaikytas įsisavinti produktus, kaip juos gamta sukūrė. Pastarąjį šimtmetį kultūra laimi prieš natūrą, o nuo to kenčia mūsų sveikata.

Žymus vokiečių fizioterapeutas ir seminarų centro fizioterapeutams bei gydytojams įkūrėjas Svenas Hurtigas (Sven Hurtig) apie dabartinę stalo druską atsiliepia taip:
„Ji turi mažai ką bendro su natūralia druska, kuri kažkada buvo iškasta iš žemės. Natūralioje druskoje mineralų kiekis subalansuotas tokiu santykiu, koks yra reikalingas žmogui ir gyvūnams. Gamta yra tobula. Joje nėra nieko papildomo ir nereikalingo“.

Oficialus požiūris

Vyraujanti mitybos specialistų nuomonė retai išreiškia prioritetą natūralumui. Na nebent šviežioms vietinėms daržovėms, ir tai nebūtinai. Nes gali paaiškėti, kad jas auginant pasitaikė daugiau trąšų, mėšlo ar komposto ir daržovėje rasta daugiau nitratų. Būtent taip, per kablelį, nors sintetinių trąšų ir natūralios organikos poveikis daržovėms labai skiriasi. Lietuvoje apie ekologiško ūkininkavimo privalumus kalba nebent ekologiškai ūkininkaujantys ūkininkai, ekologiškais produktais prekiaujančios parduotuvės ir dar vienas kitas entuziastas. Gali išgirsti apie nitratų siaubą kas antrą dieną, o apie pesticidus vos kada ne kada. Nors biologai pabrėžia, kad pesticidų, net ir mažais kiekiais, žala nepalyginti didesnė už nitratų. Apie pastarąją daržovėse (ne vandenyje), net kalbėti neverta, kai pilna daug rimtesnių bėdų.

Būtent tuose skaičiavimuose bei tyrimuose ir glūdi esmė. Oficiali mitybos mintis remiasi prielaida, kad žmogaus sveikatą ir atskirus organizmo procesus lemia išmatuojami mikroelementai ir vitaminai. Ir netgi ne visi iš jų, o tik tie, kuriems teisės aktais nustatytos rekomenduojamos paros normos (RPN): būtent 13 vitaminų ir 14 mineralinių medžiagų. Jei produkte yra reikalingi paros kiekiai tų įvardintų elementų, tai jis naudingas, o jei nėra, arba yra mažai, arba ne tų, tai negali būti naudingi.

Panašu, kad taip atsitiko ir su Himalajų druska. Mano minėtame straipsnyje dėl Himalajų druskos „neišskirtinumo“ būtent tai ir sakoma. Kad Himalajų druskoje nėra tokios koncentracijos mineralų ir mikroelementų, kad būtų patenkinti visi žmogaus organizmo poreikiai. Visiškai teisingai. Juolab, kad druskos, netgi Himalajų, niekas šaukštais nevalgo (tikiuosi). Tačiau abejočiau, ar kas teigia, jog druskos pakanka visų mineralų poreikiui patenkinti. Himalajų druskos mėgėjai ir propaguotojai pabrėžia, kad joje yra 84 skirtingi elementai. Mokslas teigia, kad žmogaus kūne yra 30 elementų ir tuo remiantis, abejoja ar likę 54 yra naudingi. Tiems, kas tiki, jog gamta yra tobula, tokia išvada niekaip į galvą neateitų. Juolab, kad nėra pagrindo manyti, jog visus elementus įmanoma užfiksuoti – juk mokslas nuolat vis ką nors naujo atranda. Be to, ne visi elementai turi likti kūne, jie gali tik dalyvauti reakcijose.

Skaitant Vakarietišką mokslinę literatūrą apie senosiose kultūrose vertintus augalus, į akis krinta labai panašios išvados. Poveikis (pvz., nervinei, hormoninei, imuniteto būsenai) užfiksuotas, bet nėra aišku, kas (kokie cheminiai elementai) tą poveikį sukelia, todėl reikia daugiau tyrimų.

Ir jų yra daugybė. Vieni randa viena, kiti tą vieną paneigia. Kiti pakeičia šiek tiek sąlygas ir gauna dar kitokius rezultatus. Jei čia prisiminsime kvantinę fiziką, tai suprasime, kad kitaip ir būti negali. Nes eksperimento rezultatai priklauso ne tik nuo sąlygų, bet ir nuo tyrėjo lūkesčių.

Dar sudėtingiau paaiškinti materialistine oficialia kalba, ką reiškia natūrali kristalų struktūra ir kodėl blogai ją pažeisti. Nors tarsi ir turėtų būti aišku. Juk visi žino, kad tradiciniai mineralai, tokie kaip geležis ar kalcis, sunkiai pasisavinami (kai kuriems žmonėms visai neįsisavinami) kai vartojami koncentruota forma. Ir visai kitaip pasisavinami, kai gaunami su natūraliu maistu, kad ir daug mažesniais kiekiais. Kitas gerai žinomas pavyzdys - anglis ir deimantas. Ta pati  cheminė sudėtis, anglis, bet skirtinga struktūra, kuri atsirado dėl skirtingų formavimosi sąlygų. Tos formavimosi sąlygos yra esminės ir druskai.

Jeigu neįmanoma sutikti, kad kai kurios natūralios medžiagos, tokios kaip augalai ar natūrali druska, veikia organizmą harmonizuojančiai, stiprinančiai, bendrąja prasme pozityviai, tai ką tada kalbėti apie dar subtilesnes terapijas, tokais, kaip aromaterapija ir Bacho žiedai?

Grįžtant prie Himalajų druskos, reikia pastebėti, kad ji turi labai didelį gerbėjų ratą – ir tarp vartotojų, ir tarp gydytojų, ir tarp mokslininkų. Ir Rytuose, ir Vakaruose.

Toliau dar kartą apie ją tiems, kas dar nesusipažinęs.

Himalajų druska

Himalajų druskos klodai glūdi 400−600 metrų gylyje. Jie susiformavo prieš šimtus milijonų metų išdžiūvus senosioms jūroms ir iškilus Himalajų kalnų masyvui. Himalajų ir Sibiro kasyklų druska yra seniausia Žemėje, todėl turi sukaupusi ilgaamžės ir vertingos bioenergetinės informacijos. Dėl buvusio milžiniško spaudimo druskos kristalai tapo idealios geometrinės struktūros, kuri dažnai lyginama su brangakmenių struktūra.

Skirtingai nuo jūros druskos, kuri taip pat vertinama dėl turimų mineralų, Himalajų druskos nepasiekia aplinkos teršalai. Švari gali būti ir jūros druska, tačiau tokia ji išgaunama tik specialiai saugomose vietose ir yra gerokai brangesnė.

Himalajų druska kasama Salt Range regione Šiaurės Pakistane, kur yra didžiausi pasaulyje šios druskos ištekliai. Tik nedidelė dalis Salt Range iškasamos druskos yra tokia švari, kad nė kiek nepakeista ir nerafinuota gali būti naudojama maistui gardinti, sveikatai stiprinti. Būtent tokia yra „Natur Hurtig“ druska.

Ši druska ypač vertinama dėl jos sudėtyje esančių mineralinių medžiagų ir mikroelementų, tokių kaip kalcis, magnis, kalis, geležis, cinkas, silicis, baris ar selenas. Iš viso tokių aktyviųjų elementų randama net 84. Tradicinėje indų medicinoje Ajurvedoje rašoma, kad vartodamas Himalajų druską žmogus gali užsitikrinti ilgą ir sveiką gyvenimą.

Natūrali druska nuo įprastos stalo druskos skiriasi savo sudėtimi, konsistencija ir skoniu. Himalajų druska yra žymiai švelnesnė, pripratus prie jos skonio, sunku grįžti prie rafinuotos druskos – skonio receptoriai atpažįsta tuščią produktą.

Be Himalajų druskos sunkiai įsivaizduojama ir sveika mityba. Ši druska reguliuoja vandens kiekį organizme, ląstelių pH, cukraus kiekį kraujyje, kraujospūdį, teigiamai veikia virškinamąjį traktą ir kvėpavimo takus, stiprina kraujagysles, širdį, raumenis, kaulus.

Himalajų druska naudojama ne tik maistui ruošti, bet ir organizmui valyti, gydyti, stiprinti, prižiūrėti kūną, plauti akis, gerklę, nosį. Vonios ir pavilgai ypač tinka niežtinčiai, spuoguotai, nuo neurodermitų ar alergijų kenčiančiai odai raminti. Kadangi ši druska greitai pasišalina iš organizmo, ji puikiai valo šlakus. Druskos lempos sukuria ore daugiau teigiamų jonų, kurie pozityviai veikia kvėpavimo takus, padeda užmigti, ramina (ypač gera priemonė hiperaktyviems vaikams raminti).

RECEPTAI
Prisotintas druskos tirpalas – tai tirpalas, kuriame daugiau druskos nebetirpsta. Tai atitinka 27% koncentracijos vandeninį druskos tirpalą – 27 g druskos (kupinas valgomasis šaukštas) 100 ml vandens. Jis bus bioenergetiškai veiksmingesnis, jei jį palaikysite ryto saulėje. Vienas šaukštelis prisotinto druskos tirpalo kasdien padeda atstatyti organizmo pusiausvyrą ir sustiprinti imuninę sistemą. Tirpalo negalima gerti gryno: kiekvieną rytą (nevalgius) vieną arbatinį šaukštelį tirpalo išmaišykite 250 ml vandens ir išgerkite. Druskos tirpalas veikia lieknanančiai, todėl ypač svarbu per dieną išgerti ne mažiau nei 2 litrus vandens.

Druska pavargusioms arba sausoms akims
3 valgomieji šaukštai prisotinto druskos tirpalo sumaišomi su stikline drungno vandens. Jame suvilgytas rankšluostis dedamas ant užmerktų, kruopščiai nuvalytų akių. Akys turi būti užmerktos.

Nosies plovimas
2−4 valgomieji šaukštai prisotinto druskos tirpalo praskiedžiami 200 ml drungno vandens. Jei nosis užsikimšusi, valymą reiktų pradėti nuo laisvesnės šnervės. Esant alerginei ar chroniškai slogai, nosį rekomenduojama plauti kasdien.

Gerklės skalavimas  
2−3 valgomuosius šaukštus prisotinto druskos tirpalo praskiesti puodeliu drungno vandens ir skalauti burną bei gerklę keletą kartų per dieną.

Inhaliacijos
1 valgomąjį šaukštą druskos įberti į 2 l karšto vandens. Kvėpuoti garais palinkus virš dubens ir užsiklojus galvą rankšluosčiu apie 10 minučių.

Organizmo valymas aliejumi su druska
Organizmo valymas aliejumi kilęs iš Ajurvedos. Valymo metu iš kūno pašalinami šlakai ir stiprinamos dantenos. Paprastai organizmas valomas vien aliejumi, be druskos, tačiau druska šarmina burnos terpę ir neleidžia daugintis bakterijoms, todėl valyti aliejumi su druska yra efektyviau.

Truputį pašildžius 200 ml saulėgrąžų arba sezamų aliejaus jame reikia ištirpinti 1 šaukštelį druskos, supilti į stiklainį ir atvėsinti. 1 valgomąjį šaukštą aliejaus ir druskos mišinio lėtai kramtyti, skalauti ir vilgyti burnoje 5−15 min. Po to aliejų išspjauti ir išsivalyti dantis dantų pasta.

Druska prieš lūpų pūslelinę
Prisotintą druskos tirpalą keletą kartų per dieną tepti ant pūslelės mažu šepetėliu. Jei pūslelė pratrūkusi, druskos tirpalą šiek tiek atskiesti vandeniu. Tinka tepti įkandimus, niežtinčią odą.

Druska sąnariams ir raumenims
Druskos pagalvėlę pašildyti orkaitėje iki 60-70ºC ir uždėti ant skaudamos vietos.

Druska prieš kojų grybelį
1 litrą prisotinto druskos tirpalo atskiesti 2 l vandens. Kojas mirkyti kasdien 15 minučių. Po šios vonelės kojas tik nusausinti.

Energetinis gėrimas po saunos ar sporto
Išgerta stiklinė vandens su žiupsneliu druskos atstato prarastą organizmo vandens kiekį ir mineralus.

Druskos vonios
1 proc. druskos tirpalo vonios (arba kojų vonelės) turi įvairiapusį teigiamą poveikį: ramina, atpalaiduoja, regeneruoja, drėkina odą, gydo sudirgusią odą, valo organizmą, lieknina, pamaitina organizmą mineralais. Rekomenduojama vonios trukmė – 20 minučių vieną ar du kartus per savaitę. Dermatitu sergantiems ar turintiems niežtinčią odą žmonėms tokia vonia rekomenduojama kasdien. Tinka net tada, kai odoje yra žaizdų – 1 proc. druskos tirpalas odos nedirgina, bet gydo. Po tokios vonios po dušu nusiprausti nereikia.

Autorė: Sveikos gyvensenos tyrinėtoja Guoda Azguridienė. Straipsnis iš tinklaraščio „Sveikas požiūris“ (2011 m.)