Argano medis, kaip ir afrikinis sviestmedis, priklauso sapotinių (lot. Sapotacae) augalų šeimai ir yra vienintelė sapotinių augalų rūšis, auganti Afrikos žemyne į šiaurę nuo Sacharos dykumos – pietvakarių Maroke bei atliekanti ten svarbią ekologinę funkciją: dėl savo didelio atsparumo sausrai argano medis savo šešėliu apsaugo kitus aplinkinius augalus nuo perkaitimo. O šio medžio šaknys, kurios siekia net iki 30 (!) metrų, dirvą apsaugo nuo erozijos. Nors anksčiau argano medžiai buvo plačiai paplitę Pietų Europos ir Šiaurės Afrikos regionuose, šiandien jų augavietės išlikusios tik pietvakarių Maroke, Suso-Masa-Dra regiono lygumos pusdykumėje. Dėl šios priežasties 1998 m. šis regionas įtrauktas į UNESCO biosferos rezervatų sąrašą. Argano medžiai yra Maroko nuosavybė ir jie juos saugo. Berberai, senieji Maroko gyventojai, turi naudojimo teisę, tačiau jie neturi teisės nei purtyti medžių, nei jų kirsti.
Plačiai vartojamas aliejus spaudžiamas iš argano medžių gelsvų, slyvos dydžio vaisių kauliukų branduolių. Vaisiai surenkami nuo žemės, nes patį medį apsaugo aštrūs spygliai. Tik ožkos sugeba laipioti šiais medžiais ir ėsti lapus bei vaisius nuo šakų. Regione nenoriai kalbama apie tai, kad ir ožkų nesuvirškinti argano riešutai tradiciškai naudojami aliejui spausti. Todėl yra įmonių, pabrėžiančių, kad aliejus išspaustas tik iš nuo žemės surinktų riešutų. Tačiau faktas yra tai, kad derliaus nuėmimo laikotarpiu, t. y. liepos – rugpjūčio mėnesiais arganų plantacijose ožkoms ganytis neleidžiama. Beje, verta paminėti ir tai, kad Maroko valdžia draudžia eksportuoti pačius argano riešutus, galima eksportuoti tik išspaustą aliejų.
Arganų aliejus spaudžiamas dviem skirtingais būdais. Pirmasis – spaudimas senuoju tradiciniu būdu, kuris yra ilgas ir sunkus darbas. Argano riešutus berberų moterys renka rankomis, iš riešutų išimami branduoliai. Tuomet jie išdžiovinami, pakepinami ir sumalami tarp dviejų akmenų – girnų iki minkštos košelės. Į gautą masę įpylus šilto vandens rankiniu presu spaudžiamas vertingas arganų aliejus. Galiausiai jis yra nukošiamas. Spaudžiant tradiciniu rankiniu būdu arganų aliejaus išgaunama labai mažai – per 10 valandų iš 100 kg vaisių išspaudžiama tik apie 1 litrą arganų aliejaus. Pasak prof. Z. Charroufs, gamybos procese naudojamas vanduo sutrumpina aliejaus vartojimo laiką.
Antrasis arganų aliejaus išgavimo būdas – mechaninis spaudimas. Plečiantis aliejaus pardavimams moterų kooperatyvuose vis dažniau naudojami mechaniniai aliejaus spaudimo presai ir nerūdijančio plieno filtrai, pakeičiantys daug laiko ir jėgų reikalaujantį aliejaus spaudimą rankiniu būdu. Tokias priemones naudoja kai kurie kooperatyvai, kuriuose aliejus išgaunamas nenaudojant vandens bei esant geresnėms sanitarinėms sąlygoms. Mechaniniu būdu spaudžiama iš neskrudintų riešutų, aliejus yra subtilaus, tik jam būdingo aromato.
Arganų aliejuje gausu vertingų medžiagų. Jame yra oleino (Omega 9), linolo (Omega 6) ir palmitino rūgščių mišinys, todėl tai vienas iš nedaugelio aliejų, kuris apima platų riebalų rūgščių spektrą. Šis aliejus pasižymi neįprasta rūgščių kompozicija: sudėtyje labai reti steroliai šotenolis ir α-spinasterolis bei tokoferolis (70% alfa-tokoferolio) palaiko natūralias odos funkcijas ir stabdo oksidacijos procesus. Keli moksliniai tyrimai parodė, jog sterolis šotenolis pasižymi priešvėžiniu poveikiu. Taip pat žinomas šių dviejų sterolių stimuliuojantis poveikis odos ląstelėms. Dėl to arganų aliejus plačiai naudojamas kaip veiksminga priemonė nuo senėjimo. Greta fitosterolių ir tokoferolių arganų aliejaus nesumuilinamų medžiagų frakciją sudaro karotinoidai, triterpeniniai alkoholiai, ksantofilai (priklauso prie karotinoidų) ir angliavandeniliai. Arganų aliejus pasižymi dideliu tokoferolio (vitamino E) ir polifenolio kiekiu bei yra labiau atsparus oksidacijai nei alyvuogių aliejus.
ARGANŲ ALIEJAUS sudėtis: oleino rūgštis (apie 45–48 %), linolo rūgštis (apie 31–35 %), palmitino rūgštis (apie 12–15 %), stearino rūgštis (apie 5–6 %). Nesumuilinamų medžiagų kiekis (apie 1 %): fitosteroliai (α-Spinasterol ir Schottenol), alfa-tokoferolis (apie 62 mg/100 g tokoferolio, kuriame apie 70 % alfa-tokoferolio), karotinoidai, triterpeniniai alkoholiai, angliavandeniliai.
Vertingas, po spaudimo aukso geltonumo spalvos, po filtravimo šiek tiek gelsvas arganų aliejus puikiai tinka ne tik virtuvėje ar kaip maistingas produktas kasdienei mitybai papildyti, bet ir kaip kosmetikos priežiūros priemonė, ypač sausai ir brandžiai odai. Kosmetikai gaminti naudojamas neskrudintų argano riešutų aliejus. Toks, kokį jį kosmetikos priemonėms naudoja marokiečiai. Šis aliejus gerai įsigeria į odą, sulaiko joje drėgmę. Dėl savo plataus riebalų rūgščių spektro, pasižyminčio ypatinga oleino, palmitino ir linoleino rūgščių kombinacija, jis taip pat yra labai gera ligotos odos priežiūros priemonė. Arganų aliejus tradiciškai naudojamas esant tokioms odos ligoms kaip dermatozė, aknė ar odos alergijos. Sumaišytas su kitais aliejais (turinčiais polinesočiųjų riebalų rūgščių, pvz., erškėtrožių aliejumi ar granato sėklų aliejumi) arganų aliejus ilgam atkuria odos barjerinę funkciją ir puikiai tinka brandžiai bei pažeistai odai prižiūrėti. Stabdo odos senėjimo procesus. Naudoti galima gryną arba kartu maišyti su kitais mėgstamais aliejais. Taip pat juo galima praturtinti kremus bei losjonus. Arganų aliejus nuostabiai veikia ne tik odą, bet ir plaukus: atstato sausų ir pažeistų plaukų būklę, drėkina, stiprina, plaukai tampa glotnesni, blizgantys ir lengviau iššukuojami. Arganų aliejų galima naudoti ir prieš, ir po galvos trinkimo. Itin naudinga daryti šio aliejaus plaukų kaukes, jo patartina lašinti net į šampūną ar plaukų balzamą.
Arganų aliejus savo sudėtimi ir savybėmis išties nuostabus, tačiau nereikėtų pamiršti, kad perkant aliejų labai svarbi jo kokybė ir iš kur aliejus perkamas. Kadangi arganų aliejus yra labai populiarus, pasitaiko, kad gamintojai klastoja jį skiedžiant pigesniais aliejais nenurodydami jų sudėtyje. To neišvengiama ir žinomų prekių ženklų aliejuose. Viena vertus, tai daroma siekiant dar labiau prailginti aliejaus vartojimo laiką, nors arganų aliejus ir taip yra vienas atspariausių, kita vertus – norint padidinti aliejaus kiekį: dažnai arganų aliejus turistams parduodamas tiesiog gatvėje arba turguje. Iš akies atskirti gryną aliejų nuo atskiesto tikrai sunku – reikia laboratoriškai ištirti jo sudedamąsias dalis. Ryškūs nukrypimai nuo riebalų rūgščių vidutinių reikšmių, būdingų arganų aliejui, atskleidžia klastotes. Tarkim, aliejaus sudėtyje gali būti daugiau oleino arba linolo rūgšties. Skiedimui dažnai naudojamas saulėgrąžų ar net bevertis mineralinis aliejus. Argano riešutų aliejuje paprastai yra oleino rūgšties apie 45–48%, linolo rūgšties apie 31–35%, palmitino rūgšties apie 12–15%, stearino rūgšties apie 5–6%.
Kai kurie pardavėjai prekiauja „kosmetiniu arganų aliejumi“. Dažniausiai tai būna nerafinuotas, tačiau dezodoruotas (apdorotas iki 250°C garais) aliejus – tokiu būdu siekiama pašalinti nepageidaujamus kvapus. Dezodoruotas aliejus kvapu gal ir yra patrauklesnis pirkėjui, tačiau apdorojant jį tokioje aukštoje temperatūroje, jis tampa nebe toks vertingas. Reikia žinoti, kad arganų aliejaus kaina pas skirtingus pardavėjus gali skirtis net 200%. Rinkdamiesi aliejų būtinai atkreipkite dėmesį į atitinkamus gaminio natūralumą ir ekologiškumą nurodančius sertifikatus, kurie užtikrina kokybę. Grynas, nedezodoruotas ir kokybiškas aliejus turi turėti ir spalvą, ir jam būdingą kvapą.
Vokiečių gamintojų „Ölmühle Solling“ ekologiškas arganų aliejus gaunamas iš biosferos rezervate Maroke augančių argano riešutų. Kokybę garantuoja nuolatinė kontrolė. Iš Maroko gautas aliejus papildomai tikrinamas ir Vokietijoje, nepriklausomoje laboratorijoje. Tai užtikrina, kad aliejus būtų kokybiškas ir nepraskiestas. Spaudžiama šaltuoju būdu, tačiau daugiausia ne rankomis, o tausojančiais presais. Taip yra dėl nuolat augančio argano aliejaus poreikio. Norint išspausti reikiamus kiekius, tobulinama gamyba, kuriasi kooperatyvai.
Straipsnį parengė Brigita Rimkūnė.