Alavijas - amžinas vaistinis augalas

Išvaizda žmonės rūpinosi nuo senų laikų, visada norėjome patikti ir sau, ir aplinkiniams. Dar faraonų laikais moterys, o taip pat ir vyrai, puoselėjo savo grožį įvairiomis natūraliomis priemonėmis. Tai liudija jų kapavietėse rasti įvairūs daiktai, pvz., šukos, veidrodžiai, skustuvai, manikiūro reikmenys, net aliejiniai kvepalai ir įvairūs balzamai. Alavijas (dar kitaip vadinamas alijošiumi) - vienas iš senų laikų žinomų ir iki šių dienų plačiai kosmetikoje bei medicinoje naudojamų stebuklų.

Alavijas yra gamtoje randamas daugiametis augalas (taip pat dažnai auginamas ir kaip kambarinis), kuris natūraliai auga subtropikų ir tropikų klimato regionuose. Alavijai žaliuoja ištisus metus, turi sultingus, dygliuotais pakraščiais lapus, kurie apjuosia stiebą. Panašus į kaktusą, bet iš tikrųjų priklauso lelijinių augalų šeimai. Žydi oranžiniais arba geltonais žiedais, tačiau uždaroje patalpoje žydi labai retai. Alavijo rūšių suskaičiuojama virš 300, bet tik keturios (Aloe Andongensis, Aloe Arborescens, Aloe Ferox, Aloe Barbadensis) iš jų tinkamos medicinoje ir kosmetikoje. Labiausiai vertinamas ir plačiausiai kosmetikoje bei medicinoje naudojamas Aloe Barbadensis rūšies alavijas, dažnai vadinamas tiesiog Aloe Vera.

 Dėl savo ypatingų savybių alavijas vertinamas jau tūkstančius metų. Įdomu, kam ir kokiems tikslams jis buvo tinkamas? Pateiksime keletą pavyzdžių.

Alavijas - ne tik grožiui ar gydymui. Jo naudojimas yra kilęs iš Pietų Afrikos, kur afrikiečiai jį kabindavo virš durų, kad nubaidytų piktąsias dvasias. Be to, Afrikos medžiotojai ieškodami grobio alavijo sultimis įsitrindavo savo kūną, kad sumažintų prakaitavimą ir kūno kvapą. Vienas iš seniausių medicinos raštų, kuriame minimos alavijo gydomosios savybės esant nudegimams, infekcijoms ir parazitams, yra Ebers papirusas, parašytas Egipte apie 1500 m. pr. Kr. Sakoma, kad žymiausios to krašto moterys, Nefertitė ir Karalienė Kleopatra VII, taip pat labai vertino šį augalą ir naudojo įvairioms grožio procedūroms, kad oda išliktų minkšta ir jauna. Ypač paminėtina yra Kleopatra. Ji nebuvo tiesiog graži moteris. Iki šių dienų ji ne tik asocijuojasi su grožiu ir kosmetikos pažinimu, bet ir gebėjimais   kosmetikos srityje, įvairių augalų savybių išmanymu. Jos įvertintas buvo ir alavijas. Kitose pasaulio šalyse šis nuostabus augalas irgi buvo taikomas grožio procedūroms, pavyzdžiui, Javos salos gyventojos teigė, kad alavijas, įtrintas į galvos odą, skatina plaukų augimą.

Žymusis graikų filosofas Aristotelis (384-322 m. pr. Kr.) taip tvirtai buvo įsitikinęs neįkainojamomis alavijo savybėmis, kad įkalbėjo savo mokinį Aleksandrą Makedonietį užkariauti Sokotros salą (Rytų Afrika) vien tam, kad gautų alaviją, kuriuo būtų galima gydyti kareivių žaizdas. Kiek vėliau senovės graikų žolininkas ir farmakologas Pedanius Dioskoridas (1 a. po Kr.) pirmasis plačiai aprašė alaviją medicinos vadovėlyje. Jis teigė, kad šis augalas gali padėti nuo daugybės negalavimų: skausmui mažinti, žaizdoms, esant skrandžio sutrikimams, vidurių užkietėjimui, galvos skausmui, norint atsiauginti plaukus, gydyti pūsles, burnos ir dantenų ligas, inkstų negalavimus, odos priežiūrai, esant saulės nudegimams bei dėmelėms.

Naujausių laikų Egipto gydytojai ištyrė, kad alavijas gerai gydo aknę (spuogus), pleiskanas, seborėją, taip pat gautos teigiamos išvados gydant seborėjinį nuplikimą.

Kaip rašė Aubrey Hampton‘as savo knygose apie kosmetiką ir jos sudedamąsias dalis, alavijas liaudies medicinoje vertinamas kaip stimuliatorius ir antispazminis, dažnai laikomas pirmąja pagalba nudegus ir vadinamas amžinu vaistiniu augalu. Ir ne veltui: šviežias alavijų gelis padeda nuo nudegimų (tarp jų ir saulės), skatina gijimą, yra geras emolientas, minkština, ramina, puikiai drėkina ir regeneruoja odą, atkuria jos elastingumą, malšina skausmą. Dėl šių savybių dažnai dedamas į priemones nuo saulės nudegimų. Taip pat padeda esant įpjovimams, mėlynėms, egzemai, aknei ar kitiems odos sutrikimams. Kinų medicinoje vartojamas malšinti galvos skausmui. Vartojant į vidų veikia vidurius laisvinančiai.

Alavijo lapo viduje po odele esantis minkštimas yra panašus į gelį. Manoma, kad šiame minkštime yra taip vadinamų "biogeninių stimuliatorių". Apie juos pirmasis rašė rusų biologas ir gydytojas Vladimiras Filatovas. Jo manymu alavijų minkštimas gali būti naudojamas odos ląstelių terapijai - ypač stipriai regeneruoja ir gydo odą. Alavijo sultyse taip pat gausu ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, tai vitaminai B, C ir E, provitaminas A, mineralai, steroidai, organinės rūgštys, amino rūgštys, polisacharidai, enzimai ir kt. Be to, alavijų gelyje buvo atrasta krisopano rūgštis (lot. Acidum Chrysopanicum), kuri yra svarbi gydant odą. Atliekant tyrimus Amerikoje, buvo nustatyta, kad alavijų ekstrakte (tiek iš šviežių lapų, tiek apdorotame) yra į lecitiną panašių medžiagų. Alavijų gelis intensyviai drėkina odą, nes minkštime yra net apie 96% vandens. Dėl turtingos sudėties šviežias alavijų gelis yra viena geriausių gydomųjų priemonių norint turėti sveiką ir gražią odą bei plaukus, jis padeda beveik nuo visų odos problemų. Tinka visų tipų odai, bet ypatingai jautriai, pažeistai, niežtinčiai, sausai ir brandžiai. Pasak A. Hampton‘o alavijas puikiai tinka plaukų ir odos priežiūros priemonėse: šampūnuose, plaukų kondicionieriuose, veido drėkinamuosiuose ir regeneruojamuose kremuose, rankų ir kūno losjonuose, produktuose nuo saulės.

Naudojant produktus su alaviju labai daug kas priklauso nuo  jo grynumo, kad būtų išsaugotas veikliųjų medžiagų efektyvumas. Deja, bet daugelyje kosmetikos produktų, gaminamų su alavijais, yra pridėta ir cheminių priemaišų, todėl teigiamų alavijo savybių galima beveik nesitikėti. Labai svarbu rinktis arba gryną, geros kokybės alavijų gelį, arba juo praturtintą natūralią kosmetiką. Taip pat svarbu žinoti ir tai, kad kosmetikos gamintojai naudoja ne alavijų gelį, o sultis arba šaltai džiovintus koncentruotus alavijų miltelius, kurie prieš naudojimą tiesiog ištirpinami vandenyje. Pavyzdžiui, gamintojas "Natur Hurtig" pasirinko grynas ekologiškas alavijų sultis, o "Odylique" ir "Aubrey" (anksčiau į savo produktus dėdavo grynas alavijų sultis, vykdė socialinį projektą, taip padėdami Hondūro ūkininkams) - ekologiškus šaltai džiovintus koncentruotus alavijų miltelius. Pastaruosius dažniausiai pasirenkama dėl gerokai pigesnio ir gamtą tausojančio transportavimo. Nusipirkus gryną alavijų produktą nereikėtų nustebti, kad jis bus skystas. Gelis padaromas į jį pridedant tirštiklių, bet kuo grynesnis produktas, kuo jame mažiau įvairių priedų, tuo geriau.

Straipsnį parengė Brigita Rimkūnė.