Medus turi tiek daug išskirtinių maistinių savybių. Tiesa, kad būtų išsaugotos visos naudingosios medaus savybės, reikia skirti tinkamą dėmesį tiek jo saugojimui, tiek vartojimui.
Medaus skonis bei spalva skiriasi priklausomai nuo to, iš kokių augalų surinktas nektaras, o taip pat nuo jo surinkimo metų laiko. Renkantis medų verta atkreipti dėmesį, kur jis surinktas. Geriausia, jei bitės medų renka švarioje, natūralioje aplinkoje, kur didesnė natūraliai žydinčių augalų įvairovė. Natūraliose pievose bei miškuose surinktas medus pasižymi sodriu skoniu.
Mėgstantiems egzotiškus skonius verta išbandyti manuka medų, kuris surenkamas iš manukos krūmo, augančio tik Naujoje Zelandijoje, žiedų. Išskirtinė šio medaus, dar vadinamo arbatmedžio medumi, savybė yra neperoksidinis aktyvumas, kuris žymimas UMF indeksu. Kuo UMF skaičius yra didesnis, tuo stipresnis jo antibakterinis aktyvumas.
Dažnai medus naudojamas kaip natūralus saldiklis vietoje įprasto cukraus. Vis tik, norint išsaugoti medaus maistinę vertę jį naudoti reikia labai apdairiai, mat kaitinant medus netenka daugelio savo naudingųjų savybių. Jų neteksi medų ištirpinęs vandenyje, kurio temperatūra aukštesnė nei 40ºC laipsnių.
