Kuo ekologiški produktai skiriasi nuo kitų?
<p><img alt="" src="/media/image/73/31/6a9dfa5b096d35dc805bd74c1115.jpeg" style="float:right; height:99px; width:159px" />Jeigu kalbame apie ekologišką maistą, tai atsakyti gana paprasta. Ekologiškas maistas yra užaugintas ekologiniuose ūkiuose. Ekologiniai ūkiai – tie, kurie augina maisto produktus pagal ekologišką standartą (IFOAM). Ekologiškas standartas numato, kad ūkyje vengiama naudoti chemines trąšas, nenaudojami aršūs pesticidai, taikoma sėjomaina, tausojama laukinė gamta. Ekologiškas maistas ne tik auginamas, bet ir perdirbamas pagal ekologišką standartą, nenaudojant sveikatai kenksmingų ar įtartinų priedų bei technologijų (dirbtinių kvapiklių, dažiklių, skonio stipriklių, hidrintų riebalų, didelės dalies sintetinių konservantų ir pan.). ES šalyse ekologiškas maisto produktų standartas yra harmonizuotas, todėl nesvarbu, kurios šalies institucijos eko ženklelis (<em>bio</em> – vokiškai, <em>organic</em> – angliškai) yra ant gaminio, reikalavimai yra labai panašūs. Nuo 2010 m. liepos harmonizuotas ir žymėjimas – privaloma naudoti „Europos lapo“ ženklą. Šalia galima naudoti ir senuosius ženklus:</p> <p><img alt="" src="/media/image/99/dd/01c1d9eefecac70b5084ffde5b9e.jpeg" style="height:60px; width:300px" /></p> <p>Be abejo, ir nesertifikuotas ūkis gali laikytis ekologinio ūkininkavimo standarto, tačiau tokiu atveju tik pats gamintojas tai garantuoja.</p> <p>Ekologinio ūkininkavimo standartas nėra pats natūraliausiais. Pasaulyje šiuo metu populiarėja gamtą dar labiau tausojantys ūkininkavimo būdai, pavyzdžiui, biodinaminis (<em>demeter</em>). </p> <p>Ekologiška kosmetika ir švaros priemonės neturi vieningo standarto Europos Sąjungoje, be to skirtingų institucijų taikomi standartai skiriasi gana stipriai.</p>
Kas yra biodinaminis produktas – „demeter“?
<p><img alt="" src="/media/image/b6/72/89d583e6ec7deb499e547d576192.jpeg" style="float:right; height:80px; width:160px" />Biodinaminis produktas yra užaugintas ir perdirbtas laikantis biodinaminių standartų. Apie šių standartų laikymąsi liudija „demeter“ ženklas. „Demeter“ yra pasaulinė biodinaminius ūkius sertifikuojančių organizacijų asociacija (www.demeter.net). Sertifikavimo procesas sudėtingesnis nei ekologiškų ūkių atveju, nes jo metu ne tik ir ne tiek tikrinama, kaip laikomasi formalių reikalavimų, bet vertinama, ar ūkininkavimo būdas atitinka biodinaminio ūkininkavimo paradigmą. Pagal „demeter“ sistemą sertifikuojama ne atskira kultūra ar teritorija, o visas ūkis.</p> <p>Biodinaminis ūkininkavimas – antroposofine filosofija (R. Štainer) besiremiantis požiūris į ūkininkavimą. Ūkis laikomas gyvu organizmu, siekiančiu mažiausiai ardyti pusiausvyrą gamtoje bei palaikyti darną žmonių tarpusavio santykiuose. Toks ūkis yra save išlaikantis ir sau pakankamas, minimaliai priklausomas nuo išorės aplinkybių, visiškai atsakingas už savo veiklą. Auginant kultūras atsižvelgiama į dangaus kūnų ritmus, naudojami biodinaminiai (ruošiami iš paties ūkio organinių žaliavų) preparatai. Siekiant tausoti dirvožemį, naudojama tik lengva technika, cheminės trąšos visai nenaudojamos, auginamos kultūros turi būti pakankamai įvairios. Tai gerokai griežtesnių standartų nei ekologiška ūkininkavimo sistema.</p> <p>„Demeter“ kosmetikos standartas reikalauja, kad visi ingredientai būtų mažiausiai 90% iš sertifikuotų biodinaminių ūkių, likę 10% turi būti iš sertifikuotų ekologinių ūkių (druskos, vanduo ir mineralai čia neįskaičiuojami). Visi emulsikliai turi būti natūralūs, pagaminti taip, kad originali jų struktūra nebūtų pakitusi. Tai pats reikliausias kosmetikos standartas.</p>
Kodėl ekologiški produktai yra brangesni už neekologiškus?
<p>Kosmetikos atveju tai nėra tiesa. Netgi lyginant absoliučia kaina, ekologiška ir natūrali kosmetika nėra brangesnė už sintetinę. Tiesiog ji mažiau reklamuojama. Sintetinės kosmetikos kainos struktūroje didžiąją dalį sudaro reklama, marketingas ir pakuotė. Natūralios ir ekologiškos – žaliavos. Taigi atsižvelgiant į vertę vartotojui, natūrali ir ekologiška kosmetika yra gerokai pigesnė už sintetinę.</p> <p>Maisto ir švaros priemonių atveju kainų skirtumas tarp ekologiškų ir neekologiškų gaminių egzistuoja. Jį galima paaiškinti daugeliu aspektų.</p> <p>Visų pirma, lyginti reikėtų palyginamus produktus. Pvz., ekologišką šalto spaudimo aliejų reikia lyginti su neekologišku šalto spaudimo (o ne rafinuotu) aliejumi. <em>Extra virgin</em> ekologišką aliejų su <em>extra virgin</em> neekologišku, Basmati ekologiškus ryžius su Basmati neekologiškais ryžiais ir pan. Be to, nemaža dalis ekologiškame asortimente parduodamų kultūrų apskritai yra retos ir nelabai su kuo lygintinos (pvz., kynva, burnočiai, spelta ir pan.). Lyginant korektiškai kainų skirtumas egzistuoja tik kai kurioms prekių grupėms. </p> <p>Kainos gali skirtis dėl produktų kokybės (augalų rūšies, naudojamų priedų, naudojamos technologijos), pvz., „NaturGreen“ sojų gėrimas yra su agavų sirupu (ne su cukrumi); lėtai džiovinti vaisiai yra džiovinti šilta, o ne karšta oro srove, ir be sieros dioksido kaip įprasti džiovinti vaisiai; „Marigold“ sultiniai pagaminti iš tikrų produktų, o ne sintetinių pakaitalų, ir be skonio stipriklių; „Masmi“ moteriški įklotai yra pagaminti iš medvilnės, o ne iš plastiko ir netgi ne iš celiuliozės; ir t.t.</p> <p>Apskritai produktas A yra brangesnis už produktą B tada, kai produkto A labiau nori tos rinkos pirkėjai nei produkto B. LIVIN daugumą savo asortimento perka ES šalyse, kuriose ekologiškų ir biodinaminių (<em>demeter</em>) produktų paklausa yra didesnė nei pasiūla. Lietuvoje šis neatitikimas dar ryškesnis. Tai leidžia gamintojams palaikyti aukštesnę kainą ir plėsti gamybą.</p> <p>Juolab, kad auginti ir gaminti pagal ekologišką ir dar labiau pagal <em>demeter</em> standartą yra brangiau – juk akivaizdu, kad lengviau nupurkšti augalus pesticidais, patręšti sintetinėmis trąšomis ir nesukti galvos dėl sėjomainos, augalų kaiminystės, natūralių apsaugos nuo kenkėjų ir stiprinimo priemonių. Pigiau suarti didžiulį ūkį traktoriumi nei mažuose ūkiuose žemę įdirbti šakėmis (kaip daro biodinaminėje žemdirbystėje), pigiau aliejų išspausti galingais presais nei maistingąsias medžiagas tausojančiais mažais. Pigiau įdėti skonio stipriklį nei surinkti skoniu turtingus ingredientus, pigiau ir paprasčiau panaudoti ilgai negendantį rafinuotą aliejų ar margariną nei tinkamą šalto spaudimo aliejų.</p> <p>Ekologiški ir biodinaminiai (<em>demeter</em>) produktai kaip taisyklė yra aukštesnės kokybės (taigi ir maistinės vertės bei skonis) nei industrinės žemdirbystės ir masinės gamybos produktai, todėl ir kaina jų kitokia.</p>
Ar tikrai verta rinktis ekologiškus produktus? Ar tai nėra trumpalaikis mados reiškinys?
<p>Neabejotinai tai nėra mados reiškinys. Mada gali būti savo ruožtu, bet ji nėra esminis veiksnys. Esminis veiksnys, dėl ko žmonės renkasi ekologiškus, biodinaminius ir kitokius natūraliai užaugintus bei pagaminus produktus, yra natūralumo poreikis. Žmonės patys sukūrė chemijos pramonę, kurią neregėtai ištobulino ir apsupo save jos kūriniais – sintetiniu maistu, sintetiniais prausikliais, kvapais ir skalbimo milteliais, sintetinėmis pievelėmis, gėlėmis ir netgi saule (soliariumu). Mūsų organizmui tai patiko tik pradžioje. Kuo toliau, tuo džiaugsmo iš šios sintetikos mažėja – žmonės serga įvairiausiomis alergijomis ir kitomis ligomis, kurias skatina ši dirbtinė mityba ir gyvenimo būdas. Žmonės pasiilgo natūralaus maisto ir kitų natūralių dalykų. Kai kurie tai supranta sąmoningai, kitus tuo įtikinti bando jų pačių nepatenkinti kūnai. Ne visi jau bemokame natūralioje aplinkoje funkcionuoti – svaigsta galva nuo gryno oro, o tikro pieno nebevirškina skrandis. Pratinkimės būti tikri iš naujo.</p>
Ar yra prasmė tiek dėmesio skirti mitybai, jei aplinkui tiek mums nepavaldžių teršėjų?
<p>Apie prasmę klausimai daugiau filosofiniai. Filosofiškai žvelgiant, žemiškiems reikalams dėmesio apskritai neverta skirti. Tačiau kadangi dauguma žiūri labai praktiškai, būtent žemiškais reikalais ir rūpinasi.</p> <p>Nors neabejotinai mus veikia užterštas oras, vanduo ir netgi užterštas minčių laukas, mityba yra tiesioginis ir gana grubus veiksnys, darantis bene didžiausią įtaką mūsų sveikatai. Be to, mityba yra ta sritis, kurią mes gana didele dalimi valdome – ypač jei verdame namuose. Oro ir vandens taršos mes gerokai mažiau galime išvengti.</p> <p>Žinoma, nevertėtų mitybos tiek sureikšminti, kad tai taptų našta. Tačiau šiandien Lietuvos rinkoje įsigyti ekologiškų ir kitų natūralių bei vertingų produktų yra daug paprasčiau nei prieš, tarkim, penkis metus. LIVIN džiaugiasi galėdami prisidėti prie šios padidėjusios pasiūlos.</p>
Kuo remiantis teigiate, kad ekologiški produktai mums naudingesni už įprastus?
<p>Visų pirma, sveiku protu. Ne tik savo – daugelio žmonių. Sveikas protas yra toks žinojimas, kuris susiformuoja mąstant logiškai ir remiantis patirtimi. Ypač ta patirties dalimi, kuri vadinama klaidomis (geriausia, kad jos būtų svetimos, o ne savos).</p> <p>Apie mokslą. Šiuolaikinis mokslas remiasi eksperimentu. Akivaizdu, kad tokioje srityje, kaip žmonių vartojimo prekės, tiesioginius, išsamius ir korektiškus eksperimentus atlikti yra labai sunku – grupės žmonių turėtų ilgą laiką vartoti būtent tuos produktus nustatytais kiekiais. Didžiausia problema yra tai, kad norint pamatyti išmatuojamus pokyčius, stebėti reikėtų ilgai. Būnant visiškai „moksliškais“ šie produktai turėtų būti vartojami su tam tikrais nustatytais kitais produktais. Normaliai žmonės taip nesimaitina ir nevartoja. Be to, tai gali būti pavojinga gyvybei (žr. filmą „The Double Size Me“). Kaip pažymi daugelis praktikų, žmonės paprastai nesako tiesos, ypač kalbėdami apie savo mitybą. Jie linkę pagražinti savo dietą: nurodyti sveikesnius ir mažiau kaloringus maisto produktus. Iš kur tai žinoma? Ne tik iš žmogiškosios prigimties išmanymo – valgydami nurodytus produktus jie svertų gerokai mažiau nei deklaruoja... Todėl tik labai akivaizdžiai kenkiantys ingredientai papuola į oficialiai uždraustųjų sąrašą. Oficialiai pripažįstama, kad ištirta tik apie 10% žinomų cheminių medžiagų įtaka žmogaus organizmui, o apie kitus duomenis yra tik fragmentiški. Beje, vertėtų nepamiršti lobizmo įtakos ir fakto, kad mokslinius tyrimus paprastai finansuoja pramonė. Taip dalis įtartinų medžiagų neištiriama dėl finansavimo trūkumo, dalis jų tiesiog neišviešinama.</p> <p>Tačiau yra aibė atskirų mokslininkų tyrimų, medikų ir netgi pavienių žmonių patirčių, kad tai, kas teisiškai įvardijama kaip saugu, realiai taip yra toli gražu ne visada. Tai patvirtina ir nuolat blogėjantys vadinamųjų<strong> </strong>„išsivysčiusių“ šalių (tų, kurios naudoja daugiausia sintetinių produktų) sveikatos rodikliai: alergijos, diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, psichikos ligos, vėžys... Mokslas nelabai turi atsakymų.</p>
Ar gali būti nitratų ekologiškame maiste?
<p>Paskutiniu metu dažnas susirūpinęs vartotojas, o ypač mažų vaikų mamos, ieško būdų patikrinti, kiek saugūs yra jų vaikų ir pačių vartojami produktai. Nitratai – vienos tokių medžiagų, kurių vaikams duoti nesinori. Atsiradus buitiniams nitratų testams žmonės imasi matuoti juos savo maiste. Ir aptinka per daug.</p> <p>Verta žinoti, kad buitinis nitratų testas yra skirtas nitratams vandenyje matuoti ir ant jo pateiktos normos skirtos vandeniui, o jos labai skiriasi nuo normų daržovėms bei vaisiams. Normos skiriasi ir priklausomai nuo daržovių ar vaisių rūšies. Europos Sąjungoje nitratų normos daržovėms ir vaisiams nebenustatomos, todėl palyginimui pateiksime iki įstojimo į ES Lietuvoje galiojusias normas:</p> <p>(lentelėje DLK, mg/kg – didžiausias leistinas nitratų kiekis miligramais kilograme daržovių)<br /> Daržovės Natūralios vegetacijos daržovės, Paankstintos vegetacijos daržovės,<br /> pavadinimas išaugintos lauke DLK, mg/kg išaugintos po plėvele arba šiltnamiuose<br /> DLK, mg/kg<br /> 1 Bulvės 250<br /> 2 Kopūstai 500 900<br /> 3 Morkos 250 400<br /> 4 Pomidorai 150 300<br /> 5 Agurkai 150 300<br /> 6 Svogūnai 80 80<br /> 7 Svogūnų laiškai 600 800<br /> 8 Paprika 200 400<br /> 9 Žalumynai: salotos,<br /> špinatai, krapai ir kt. 2000 3000<br /> 10 Ridikėliai, ridikai 1200 1200<br /> 11 Baklažanai 300<br /> 12 Aguročiai, cukinijos 400<br /> 13 Moliūgai 200<br /> 14 Raudonieji burokėliai 1400<br /> 15 Melionai 90<br /> 16 Arbūzai 60<br /> 17 Bananai 150<br /> 18 Vaisiai, uogos 60</p> <p>Kaip matosi, nitratų kiekis daržovėse labai smarkiai skiriasi nuo daržovių rūšies. Ir dar nuo to, ar jos šiltnamyje, ar lauke augusios. Normos nitratų kiekiui geriamame vandenyje yra kur kas griežtesnės (vandenį vartojame didesniais kiekiais) ir jos svarbios praktiškai tik nėščiosioms ir kūdikiams, kurių organizmas dar negali tinkamai „apdoroti“ nitratų.</p> <p>O kaip su ekologiškomis daržovėmis ir vaisiais? Pasirodo, ir juose kaupiasi nitratai. Iš kur ekologiškose daržovėse nitratai, jei jos netręšiamos cheminėmis trąšomis? Agronomai ir biologai aiškina, jog azotas yra natūrali augalų mitybos medžiaga ir jos bijoti neverta (žinoma, vartoti viską reikia su saiku). Ją augalai gauna iš organinių trąšų (mėšlo), netgi komposto. Žinome atvejų, kai žmogus savo darže augintose cukinijose atrado didelį nitratų kiekį (nors pats žino, jog netręšė, naudojo tik kompostą).</p> <p>Kaip teigia gamtinės žemdirbystės atstovai, tik moliūgas, išaugęs pievoje tarp kitų augalų ir žolių, niekuo netręštas ir „nepagerintas“, neturės nitratų. Kadangi jo mityba yra subalansuota. Subalansuota daržovės mityba, tai apie 50% anglies (kurią gauna iš CO2), apie 15% azoto (kurį gauna iš dirvos arba azoto trąšų, arba mėšlo, arba komposto (!)). Kitų augalų bendrijoje ir nusistovėjusioje dirvos mikrofloroje tokia maisto medžiagų pusiausvyra sukuriama, tačiau dirbamuose laukuose (ir ekologiškos žemdirbystės), o ypač šiltnamiuose ji suardyta. Netgi auginant su kompostu, nitratai praktiškai yra neišvengiami (kai augalas gauna neproporcingai daug azoto, palyginus su anglimi, jis azotą kaupia nitratų pavidalu). Tad vertinant mūsų valgomo maisto saugumą svarbiausia suvokti, kad vertinti reikėtų tiksliai, atsižvelgiant į produkto rūšį – vanduo tai, daržovės, vaisiai ir kokios rūšies (juk vandens suvartojame ne tokius kiekius kaip, pvz., špinatų). Antra, vertinti reikėtų lyginant su kitom prieinamom alternatyvom – juk valgyti kažką reikia. Taip pat svarbu atsižvelgti iš kokio nitratai yra šaltinio – cheminių azoto trąšų ar natūralaus mėšlo bei komposto. Ekologiškai užaugintos daržovės ir vaisiai be to neturi daug kitų kenksmingesnių medžiagų – pesticidų, herbicidų ir kitokių nuodų likučių, o taip pat GMO.</p> <p>Tiems, kas dar neišsiruošė į pievą moliūgų sėti, siūlome biodinamines ir ekologiškas originalios sudėties <a href="/vaikams/maistas-kudikiams-ir-vaikams/tyreles">daržovių ir vaisių tyreles</a>.</p>
Ką reiškia užrašas „be alergenų“?
<p>Maistas be alergenų. Ar toks būna? Turint omenyje tai, kad alergijos yra individualios, galima atsakyti „ne“. Nes praktiškai kiekvienas maisto produktas gali alergizuoti.</p> <p>Tuomet ką reiškia užrašas ant kai kurių produktų <strong>„be alergenų“</strong>?</p> <p>Europos Sąjungos teisės aktuose (ir atitinkamai LR Higienos normoje) reglamentuojami alergenai, kuriuos būtina pažymėti produkto etiketėje, jei jų yra produkto sudėtyje. Šis alergenų sąrašas sudarytas remiantis informacija, kurie produktai dažniausiai sukelia alergijas. Kai kurie gamintojai produktus, kuriuose nėra šių alergenų, specialiai pažymi „be alergenų“. Suprantama, tai nereiškia, kad bet kuris alergiškas žmogus gali valgyti tokį produktą. Jei esate alergiškas produktams, neįtrauktiems į šį sąrašą, <strong>b</strong><strong>ūtina tikrinti sudėtį</strong>.</p> <p>Štai minėtas alergenų sąrašas (iš LR Higienos normos HN 119:2002):</p> <ul> <li>Glitimo turintys javai.</li> <li>Vėžiagyviai ir jų produktai.</li> <li>Kiaušiniai ir jų produktai.</li> <li>Žuvis ir jos produktai.</li> <li>Žemės riešutai ir jų produktai.</li> <li>Sojų pupelės ir jų produktai.</li> <li>Pienas ir jo produktai (įskaitant laktozę).</li> <li>Riešutai.</li> <li>Salierai ir jų produktai.</li> <li>Garstyčios ir jų produktai.</li> <li>Sezamų sėklos ir jų produktai.</li> <li>Sieros dioksidas ir sulfitai.</li> <li>Lubinai ir jų produktai.</li> <li>Moliuskai ir jų produktai.</li> </ul>
Natrio glutamatas E621 ir esminė glutamo amino rūgštis
<p>Norėdami išvengti iš tikrųjų kenksmingų medžiagų maiste, žmonės kartais išsigąsta to, ko visai nereikėtų. Vien dėl to, kad cheminis medžiagos pavadinimas skamba panašiai. Tačiau reikia turėti omenyje, kad cheminis pavadinimas nenurodo, ar medžiaga yra natūrali, ar sintetinė. Pavyzdžiui, glicerinas gali būti augalinės, gyvulinės arba cheminės kilmės, bet to iš pavadinimo mes nematome. Panašiai atsitiko su glutamo rūgštimi.</p> <p>Glutamo rūgštis ir jos druskos suteikia maistui umami skonį. Umami skonis tradiciškai žinomas kinų ir japonų kultūroje. Vakaruose toks skonis skiriamas nebuvo, ajurveda tokio irgi neskiria. Šios medžiagos gali būti natūralios, o gali būti ir sintetinės.</p> <p>Glutamo rūgštis ir jos druskos, dedami papildomai į maistą kaip skonio stiprikliai, yra jau gana gerai žinomi cheminiai maisto priedai (žymimi nuo E620-E633). Labiausiai paplitęs natrio glutamatas E621. Stiprus maisto skonio stipriklis. Ši medžiaga stimuliuoja smegenis, sustiprina skonio receptorių signalus ir taip nukonkuruoja (užgožia) natūralių produktų sukeltus pojūčius (panašiai kaip TV žiūrėjimas užgožia vaikams domėjimasį knygomis, gamta). Prie jos priprantama. Nėra ramu ir dėl pačios šios cheminės medžiagos poveikio (ypač alergijoms).</p> <p>Natrio glutamatas ir kiti sintetiniai maisto stiprikliai yra pavojingi ir kenksmingi dėl dviejų pagrindinių priežasčių:</p> <ol> <li>Jie yra sintetiniai. Taigi, nebūdingi konkrečiam maistui, todėl gali būti sunkiai įsisavinami arba apskritai žalingi (ne tuose deriniuose, ne tomis proporcijomis kaip natūraliai būtų gamtoje) – kaip bet koks žmogaus organizmui nepažįstamas chemikalas. Taip pat gali kelti grėsmę dėl per didelės koncentracijos, kurios normaliai maiste nebūna.</li> <li>Jis apgauna receptorius ir maistas mums atrodo skanus. O skonis yra pagrindinis mūsų saugotojas nuo prasto maisto. Taigi pagardinus E621 gali kaip gerą daiktą pateikti bevertį, pasenusį ir kitą prastą maistą, o žmogus, remdamasis apgautais skonio receptoriais, jį atpažins kaip gerą. Kaip ir visi receptoriai, taip ir skonio receptoriai pasiduoda stipresniam impulsui. Taigi pripratus prie stipraus sintetinio dirgiklio žmogui nebeskanu normalus maistas. Jis nori to, kur su pridėtuoju natrio glutamatu. O kaip taisyklė toks yra pats kenksmingiausias - pilnas kalorijų ir tuščias maistinių medžiagų. Taip išsivysto priklausomybė, kuri ypač kenksminga vaikams.</li> </ol> <p>Tuo tarpu natūrali glutamo rūgštis ir jos druskos įeina į natūralius maisto produktus, ypač baltymingus (mėsą, sūrį, soją). Jos yra ir augaluose (pomidoruose), mielėse. Glutamo rūgšties yra vos ne visuose maisto produktuose – ji yra viena iš 20 esminių amino rūgščių, kurios sudaro baltymus. Maisto apdirbimo metu glutamo rūgštis virsta glutamatu. Tačiau tai natūralus glutamatas, turintis įtakos tam, kad mums maistas skanus. Tačiau jis nėra nei sintetinis, nei skonio stipriklis.</p> <p>Kažkiek analogijos gali būti su cukrumi. Cukraus yra beveik visuose maisto produktuose. Angliavandeniuose ypač daug. Bet mes nesakome, kad kviečius ar ryžius valgyti negerai, nes juose yra cukraus. Tačiau sakome, kad bogai tų pačių kviečių ar ryžių dribsnius saldinti rafinuotu cukrumi (kuris, šiuo atveju nors ir ne sintetinis, bet naudojamas gamtai nenatūralia, koncentruota forma, kuri išbalansuoja mūsų endokrininę sistemą). Tiesa, konvencinė medicina diabetikams rekomenduoja vengti ir natūraliai saldaus maisto (tuo grindžiamas glikemijos indeksas), bet niekada neteko girdėti teorijų, kad blogi yra maisto produktai, kuriuose yra natūralios amino rūgšties – glutamo rūgšties. Priešingai, visos amino rūgštys pateikiamos kaip būtinos mūsų mitybai.</p>
Kas yra glikemijos indeksas?
<p>Glikemijos indeksas (GI) matuoja angliavandenių įtaką gliukozės kiekiui kraujyje. Jis nurodo, kaip produktas padidina gliukozės kiekį kraujyje, lyginant su gryna gliukoze skalėje nuo 0 iki 100. Būna GI skalės, kuriose lyginama ne su gliukoze, o su balta duona (tuomet pačios gliukozės indeksas yra 140).</p> <p>Aukšto glikemijos indekso yra greitai organizme skylantys ir pasisavinami angliavandeniai. Juos vartojant cukraus kiekis kraujyje (o kartu ir energijos kiekis) staiga pakyla ir greitai vėl nukrenta. Iki 55 skaitoma, kad produktas yra žemo GI, nuo 55 iki 70 – vidutinio, virš 70 – aukšto. Žemu GI pasižymi dauguma vaisių (tarp jų ir džiovinti) ir daržovių (išskyrus bulves, moliūgus ir arbūzus), avižos, miežiai, pupelės, žirniai, lęšiai, pienas, jogurtas, makaronai, grūdėta duona, kai kurie riešutai ir sūriai, aliejai. Ypač saldaus natūralaus saldiklio – <a href="/maistas/priedai-maistui-ruosti/cukrus-ir-saldikliai">agavų sirupo</a> – GI įsitenka tarp 10-30 (priklausomai nuo rūšies ir paruošimo), todėl jis plačiai naudojamas produktuose diabetikams ir sveikuose saldumynuose. Vidutinį GI turi nevalytų kviečių produktai, rudi ryžiai, basmati balti ryžiai, virtos bulvės su lupenomis. Aukšto GI produktai: kukurūzų dribsniai bei spragėsiai, pūsti ryžiai, skustos bulvės, cukrus, balta duona, dauguma baltųjų ryžių, arbūzai, gryna gliukozė, gaivieji gėrimai, šokoladas, medus.</p> <p>Skirtingose lentelėse galima rasti skirtingų to paties produkto (pvz., bulvių, ryžių, netgi cukraus) GI vertinimų. Jie priklauso nuo konkrečios produkto rūšies, prinokimo, paruošimo ir laikymo būdo. Pavyzdžiui, iš baltų ryžių mažiausiu GI pasižymi basmati ryžiai, o virtos bulvės turi mažesnį GI už keptas, trumpiau virtos – už ilgiau virtas, su lupena – už skustas. Kadangi GI priklauso nuo krakmolo rūšies ir fizinio molekulių išsidėstymo, makaronai, nors ir pagaminti iš kviečių miltų, turi gerokai mažesnį GI už kviečių miltų kitus produktus. Cukraus pasisavinimą lėtina skaidulos, todėl svarbu, kad jų maiste pakaktų. Angliavandenių įsisavinimo greitis taip pat priklauso nuo rūgščių ir druskų maiste (obuolių actas, pvz., mažina GI, druska – didina). Trumpiau virti produktai paprastai turi mažesnį GI nei ilgiau virti.</p> <p>Valgant aukšto glikemijos indekso produktus (pvz., cukrų, baltą duoną, medų, bulves, baltus ryžius ir pan.), gliukozės ir insulino kiekis kraujyje pakyla staiga ir staiga krenta. Tokie svyravimai yra žalingi žmogaus organizmui. Aukšto GI maistas gali būti naudingas retkarčiais, kai reikia atgauti jėgas po didelio krūvio arba serganiems hipoglikemija. Nuolat vartojant aukšto GI angliavandenius, gali sutrikti organizmo endokrininė sistema bei medžiagų apytaka ir imti vystytis II tipo diabetas.</p> <p>Žemo GI produktai paprastai sukuria mažesnį insulino poreikį (nors ne visada), padeda sumažinti blogojo cholesterolio kiekį. Žemo glikemijos indekso angliavandenių dieta ypač aktuali žmonėms, sergantiems diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, turintiems viršsvorio. Valgant žemo GI angliavandenius energija pasiskirsto tolygiau ir žmogus ilgesnį laiką jaučiasi sotus, jo savijauta ir darbingumas yra geresni.</p> <p>Sužinokite daugiau <a href="http://www.glycemicindex.com/" rel="nofollow" target="_blank">www.glycemicindex.com</a></p>
Kas yra celiakija ir beglitiminė dieta?
<p>Skirtingai nei dažnai manoma, grūdai nėra lengvai virškinamas produktas. Yra nemažai žmonių, kurie tam tikrų grūdų produktų netoleruoja. Gana dažnos yra alergijos tam tikroms grūdų rūšims. Rimčiausia su grūdais mityboje susijusi liga yra celiakija.</p> <p><strong>Glitimas </strong>yra javų baltymas. Sutrikimas, kuomet neskaidomas javų glitimas, vadinamas <strong>celiakija</strong>. Ji apibrėžiama kaip genetinė imuniteto liga. Nesuskaidytas baltymas sukelia alerginę reakciją, žarnyno uždegimą, viduriavimą, pilvo pūtimą, svorio kritimą, depresiją, anemiją ir pan. Jos simptomai gali būti aiškūs, bet dažniausiai būna paslėpti, todėl serga daugiau žmonių nei diagnozuota: ir suaugusių, ir kūdikių, ir vaikų.</p> <p>Celiakiją sukelia kviečių, rugių ir miežių glitimas. Avižos taip pat turi glitimo, bet jos priklauso kitai botaninei grupei ir cheminė avižų baltymų struktūra skiriasi nuo kviečių, miežių ir rugių. Glitimui jautriems žmonėms žalingos glitimo dalys vadinasi prolaminais, avižose tai aveninas, kviečiuose – gliadinas, rugiuose – sekalinas. Avižos turi tik dešimtadalį baltymų (avenino) lyginat su kviečiais (gliadino). Avižas toleruoja dauguma, nors ir ne visi glitimo netoleruojantys asmenys. Todėl įvairių šalių celiakijos organizacijos rekomenduoja avižas įtraukti į valgiaraštį, ypač vaikams. Tai daryti reikia palaipsniui. Celiakija nėra išgydoma liga, tačiau laikydamiesi beglitiminės dietos žmonės jaučiasi sveiki.</p> <p><strong>Beglitiminė dieta</strong></p> <p>Iš javų <strong>glitimo neturi</strong> ryžiai, soros ir kukurūzai. Kitos kultūros: grikiai, kynva, burnočiai, tapijoka, bulvės, saulėgrąžos, linų sėmenys, pupmedis, soja, avinžirniai, riešutai, lęšiai, pupelės. Svarbu turėti omenyje, kad glitimo būna ne tik tradiciniuose grūdų produktuose – kruopose, dribsniuose, sausuose pusryčiuose, miltuose, makaronuose, kepiniuose (pyraguose, vafliuose, picose, blynuose, sausainiuose), bet ir sultiniuose, prieskonių mišiniuose, batonėliuose, pudinguose, saldainiuose, desertuose, gėrimuose. Pagrindinė priežastis, kodėl jo visur dedama yra ta, kad glitimas yra skanus, taip pat turi rišančių, tirštinančių savybių.</p> <p><img alt="" src="/media/image/99/1e/a1889896c2fb63e42fdd29e1c8b4.jpeg" style="float:right; height:101px; width:100px" />Reikia žinoti, kad kultūros, kurios natūraliai neturi glitimo, dažniausiai būna su glitimo turinčių kultūrų priemaišomis. Todėl egzistuoja speciali maisto produktų kategorija „kontroliuojama be glitimo“, kuri žymima tokiu ar panašiu ženklu (žr. dešinėje).</p> <p>Taip pažymėti produktai gaminami iš grūdų, kurie auginami atskirai nuo kviečių, rugių ir miežių. Jie malami ir maišomi atskirame malūne, atskirose mašinose pakuojami, atskirai sandėliuojami. Avižos beveik visada būna užterštos kitokio glitimo turinčiais javais auginant, transportuojant ir apdirbant, todėl rinkoje atsiranda atskirai augintų ir perdirbtų avižų.</p> <p>Manoma, kad celiakija ir kitos grūdų netoleravimo ligos paplito dėl grūdų rafinavimo, per didelio maisto priedų ir vienodo maisto vartojimo, gerųjų bakterijų, esminių riebiųjų rūgščių, vitaminų ir mineralų trūkumo. Anticeliakinė dieta yra būtina sergantiems celiakija, tačiau rekomenduojama sergant ir kitomis imuninėmis ligomis, odos ligomis arba „keistomis“ ligomis (pvz., autizmu). Kai kurie mitybos specialistai rekomenduoja ir profilaktiškai vengti glitimu turtingų produktų, ypač kviečių (pvz., vėžio prevencijai). Visiems kasdienėje mityboje reikėtų stengtis vartoti kuo įvairesnių rūšių grūdus (ne tik kviečius) ir kiek įmanoma (kiek leidžia virškinimas) stengtis pakeisti rafinuotų grūdų produktus pilno grūdo produktais.</p> <p><a href="/gyvenimo-budas/be-glitimo">Produktai be glitimo</a> yra nurodyti mūsų tinklapyje. Produktų be glitimo skiltyje jie ten išvardinti ne visi, o tik tie, kur pats gamintojas rašo, kad produkte nėra glitimo. Nes, pvz., ryžiai ir soros patys glitimo neturi, tačiau gali būti, kad jų kruopose ar dribsniuose gali pasitaikyti glitimo turinčių javų priemaišų ar pėdsakų.</p> <p>Norime atkreipti dėmesį, kad kompanijos <a href="/prekiu-zenklai/bauck-hof">„Bauck Hof“</a> beglitiminiai ruošiniai pyragams ir kitiems gaminiams yra skanūs nepaisant to, kad juose nėra glitimo (kas yra neįprasta).</p>
Kas yra pilno grūdo maisto produktai, kodėl juos valgyti sveika?
<p><a href="/gyvenimo-budas/pilno-grudo">Pilno grūdo</a> (<em>whole grain</em>) gaminys – <strong>kruopos</strong>, <strong>duona</strong>, <strong>dribsniai</strong>, <strong>makaronai</strong>, <strong>sausainiai</strong> – nereiškia, kad jie pagaminti iš nemalto ar rupiai malto grūdo. Tai reiškia, kad miltai yra nesijoti. Kitaip sakant, į juos įeina visos grūdo dalys, įskaitant sėlenas.</p> <p>Grūdas susideda iš endospermo, kuris sudaro apie 83% grūdo masės, keliasluoksnės apsauginės luobelės (kurioje yra apsauginių medžiagų – tai antioksidantai, fitonutrientai), sėlenų ir gemalo, kuriame laikomos grūdo maisto atsargos (antioksidantai, vitaminai). Pilnas grūdas gali sudygti. Perdirbant grūdus dažniausiai paliekamas tik endospermas (sudarytas iš baltymų ir angliavandenių), o sėlenos su branduoliu ir visomis naudingomis medžiagomis pašalinami.</p> <p>Pilno grūdo produktuose yra skaidulų, antioksidantų ir fitonutrientų, kurie padeda kontroliuoti cukraus ir cholesterolio kiekį kraujyje. Todėl žmonėms, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir viršsvorio riziką, paprastai rekomenduojama naudoti pilno grūdo produktus. Sėlenos turi absorbcinių savybių: jos sutraukia ir pašalina žarnyne esančius toksinus, taip palaikydamos žarnyno gerą būklę (kuri yra esminė žmogaus sveikatai).</p> <p>Savo verte ypač skiriasi pilno ir valyto grūdo kviečių produktai. Gana gerai jau žinoma, kad balti kvietiniai miltai<strong> </strong>maistinės vertės beveik neturi. Šiuo požiūriu kviečiai skiriasi nuo, pvz., speltos, kurioje naudingosios medžiagos išsidėstę ne tik po pačia luobele, bet per visą grūdą. Iš kitų populiarių grudų paminėtini ryžiai. Balti (valyti) ryžiai geriau virškinami nei pilno grūdo (rudi nevalyti), tačiau jie daug labiau kelia cukrų ir turi gerokai mažiau maistingųjų medžiagų, pvz., rudieji ryžiai yra geležimi turtingas produktas, tuo tarpu baltieji – jos praktiškai neturi.</p>
Ant kai kurių gaminių rašoma, kad juose yra LCPUFA. Kas tai yra?
<p>LCPUFA – <em>Long Chain Poli Unsaturated Fatty Acids</em> – ilgos grandinės polinesočiosios riebiosios rūgštys. Dar kitaip vadinamos Omega-3 ir Omega-6. Tai esminės riebalų rūgštys – žmogaus organizmas pats jų nesintetina, bet turi gauti su maistu. Jos būtinos žmogaus organizmo veiklai. Ypač akcentuojama esminių riebiųjų rūgščių svarba nervams, smegenims, akims, hormonams.</p> <p>LCPUFA arba Omega-3 ir Omega-6 nėra konkrečių riebiųjų rūgščių, bet jų grupių, pavadinimai. Iš Omega-3 plačiausiai žinoma alfa linoleno rūgštis, viso šioje grupėje yra 9 skirtingos rūgštys. Atitinkamai iš Omega-6 grupės dažniausiai minimos linolio ir gama linoleno rūgštys, be jų grupėje yra dar šešios. Jos visos panašiai reikšmingos žmogaus organizmui, bet skiriasi jų gavimo šaltiniai bei specifinis poveikis.</p> <p>Sutinkamas ir riebiųjų rūgščių Omega-9 pavadinimas. Dažniausiai turima omenyje oleino rūgštis, dominuojanti alyvuogių aliejuje. Tačiau ši riebalų rūgštis yra mononesočioji ir nėra esminė. Alyvuogių aliejaus vaistinės savybės kildinamos ne iš jame esančių riebiųjų rūgščių, o iš fitonutrientų ir kitų antrinių aktyviųjų biologinių medžiagų.</p> <p>Mitybos mokslas vis labiau pabrėžia esminių riebiųjų rūgščių svarbą mūsų sveikatai, ypač Omega-3. Europos Sąjunga netgi nustato prievolę dėti LCPUFA į kūdikiams skirtus pieno mišinius. Remiantis tuo, kad kūdikio smegenys sparčiausiai formuojasi nuo penkto nėštumo mėnesio iki penkto mėnesio po gimimo (ir iki metų). Todėl kūdikiai, kurie negauna mamos pieno, gali kentėti ir dėl Omega-3, ir Omega-6 trūkumo. </p> <p>LIVIN prekiauja Vokietijos bendrovės „Töpfer“, turinčios šimto metų patirtį kūdikių maisto gamyboje, ekologiškais <a href="/vaikams/maistas-kudikiams-ir-vaikams/pieno-misiniai">pieno mišiniais</a>, praturtintais probiotikais ir LCPUFA. „Töpfer“ savo formulėje naudoja Omega-3 ir Omega-6 kiekius, artimiausius atitinkamo amžiaus kūdikio mamos pieno sudėčiai.</p>
Ar Himalajų druska yra jūros druska ir ar joje yra pakankamai jodo?
<p><strong>Himalajų druska</strong> yra <strong>jūros druska</strong> – tiesiog ta jūra labai sena, susiformavusi prieš kelis šimtus milijonų metų prieš atsirandant Himalajų kalnams. <strong><a href="/maistas/priedai-maistui-ruosti/druska">Jūros druska</a></strong> vertinama labiau už akmens druską dėl jos cheminės sudėties. Ji geriausiai atitinka žmogaus organizmui būdingą mikroelementų įvairovę. Kaip teigia <a href="/prekiu-zenklai/natur-hurtig">„Natur Hurtig“</a> įkūrėjas: „natūralioje druskoje mineralų kiekis subalansuotas tokiu santykiu, koks yra reikalingas žmogui ir gyvūnams“.</p> <p><strong>Akmens druska</strong> yra tokios sudeties, kuri būdinga kasyklos vietovei. Įprastinė <strong>jūros druska</strong> turi vieną didelį trūkumą – ji gali būti užteršta sunkiaisiais metalais (dėl vandenynų užterštumo radioaktyviomis ir kitomis atliekomis). Būna ir neužterštos jūros druskos, kuri išgaunama saugomose teritorijose. LIVIN tokia taip pat prekiauja. Ji panašiausia į Himalajų pagal vertę, bet visgi <strong>Himalajų druska</strong> yra ir seniausia, ir turtingiausia mikroelementais, ir švariausiai issilaikiusi, ir energetiškai stipriausia.</p> <p>Himalajų druska turi VISUS privalumus – ji yra mikroelementais turtinga jūros druska, tačiau kadangi ta jūra jau seniai paslėpta kalnuose, druska neužteršta sunkiaisiais metalais. Daugumoje kasyklų druska būna susimaišiusi su smėliu, moliu ir pan., todėl ją reikia valyti, ir tai sumažina jos vertę. „Natur Hurtig“ kasyklose kasama druska natūraliai yra tokia gryna, kad jos visai nereikia rafinuoti (perdirbti).</p> <p><strong>Dėl jodo.</strong> Įprastinė stalo druska yra rafinuota akmens druska, kurioje lieka tik natrio chloridas ir į kurią dirbtinai pridedama jodo, fluoro ir sukietėti neleidžiančių medžiagų. Joje taip pat dažnai lieka rafinavimo metu naudojamo aliuminio ir laktozės. Himalajų druskoje jodo yra tiek, kiek jo yra natūraliai, o ne tiek, kiek nurodo Lietuvos higienos normos druskai, dirbtinai papildytai jodu (20-40 mg/kg). Bet higienos normos reglamentuoja jodą druskoje kaip papildą, o ne natūralų ingredientą. Trūkstamam jodui kompensuoti rinkoje apstu natūralių jodu turtingų papildų iš dumblių.</p> <p>Himalajų druskoje yra gerokai retesnių ir sunkiau su maistu gaunamų mikroelementų: šalia natrio chlorido yra kalcis, kalis, sulfatas SO4, magnis, silicis, stroncis, bromas, geležis, cinkas, baris, titanas, manganas, selenas ... (viso 84 elementai). Nekalbant jau apie natūralų visų elementų kiekių balansą bei per amžius išlaikytą biologinę informaciją. </p> <p>Turėkite omenyje, kad rinkoje pasitaiko ir falsifikuotos Himalajų druskos. Tam ypač tinka taip pat rausvos spalvos, bet kitomis savybėmis pasižyminti druska iš Krokuvos kasyklų. Atkreipkite dėmesį į prekės ženklinimą – etiketėje turi būti nurodytas ne tik importuotojas, bet ir gamintojas (pagal jo pavadinimą galima surasti, ar tokia įmonė turi kasyklas Himalajuose).</p>
Kas yra spirulina ir chlorelė? Kokie jų skirtumai?
<p><a href="/p/spirulina-tabletes-ekologiska-200-g">Spirulina</a> yra melsvadumblis (angl. <em>Blue Green Algae</em>). Tai nėra tikras dumblis – neturi kietos ląstelės sienelės (augalų ląstelės turi kietas sieneles), tačiau kaip augalas maitinasi fotosintezės būdu. Tai labai sena – viena pirmųjų žemėje – gyvybės formų.</p> <p><a href="/p/chlorella-tabletes-ekologiskos-200-g">Chlorelė</a> yra žaliadumblis. Ji panašesnė į augalą, ląstelės turi kietas sieneles.</p> <p>Spirulina ir chlorelė yra bene <em>labiausiai pilnavertis maistas</em> maistingųjų medžiagų prasme – baltymai, mineralai, mikroelementai, vitaminai, riebiosios rūgštys, pigmentai antioksidantai.</p> <p><strong>Spirulina</strong> turi: 60-70% baltymų, beta karoteno, GLA (gama linoleno rūgštis, pažįstama iš nakvišų ir agurklių aliejų), sulfolipidų, glikolipidų, polisacharidų, geležies, magnio, kalcio, vitamino B12. Įvairūs moksliniai tyrimai nurodo teigiamą spirulinos poveikį:</p> <ul> <li>Imuninei sistemai</li> <li>Cholesterolio ir kraujospūdžio ir cukraus kraujyje kontrolei</li> <li>Svorio ir cukraus kraujyje kontrolei</li> <li>Inkstų ir kepenų detoksikacijai</li> <li>Odai</li> <li>Kaip priešmikrobinė, priešvirusinė, priešparazitinė priemonė</li> </ul> <p><strong>Chlorelė</strong> turi: 58% baltymų, kalcio, geležies, magnio, fosforo, cinko, jodo, GLA, B1, B2, B3, B6, B12, vitaminų C ir E, folio rūgšties, inositolio, pantoteno rūgšties. Tai geriausias chlorofilo šaltinis. Chlorofilas yra esminė medžiaga padedanti atsikratyti toksinų (tarp jų ir sunkiųjų metalų). Jo yra visose žaliose daržovėse, bet daug mažesnė koncentracija. Nurodomas chlorelės poveikis:</p> <ul> <li>Valyti žarnynui, kepenims, kraujui</li> <li>Imunitetui</li> <li>Reguliuoti aukštą kraujospūdį</li> <li>Yra hipotezių dėl poveikio genams (manoma, jog sulėtina senėjimo procesą)</li> </ul> <p>Nors šių dumblių savybės panašios, chlorelė daugiau vartojama organizmui valyti ir gydyti, spirulina – maitinti. Skiriasi jų „gamyba“. Chlorelę auginti sunkiau – reikalingi sudėtingesni įrengimai, tuose vandenyse auga daug kitokių rūšių dumblių, kurie susimaišo ir taip užteršia chlorelę. Todėl ypač svarbu vartoti ją ekologišką. Spirulina auga šarminguose vandenyse, kur kiti dumbliai neauga. Ją lengviau surinkti.</p> <p>Kadangi spirulinoje ir chlorelėse gausu jodo, turintiems problemų su skydliauke ją vartoti rekomenduojama atsargiai ir pasikonsultavus su gydytoju.</p> <p>Parengta pagal www.spirulinachlorella.com</p>
Kaip matuojami antioksidantai?
<p>Įvairių chroniškų ligų – tokių kaip vėžys, širdies, Alzheimerio, Parkinsono ligos iš dalies siejamos su oksidaciniu stresu. Jis turi taip pat didelės įtakos senėjimo procesui. Nors žmogaus organizmas turi savo sistemas, kovojančias su laisvaisiais radikalais, jos ne visada veikia efektyviai.</p> <p>Yra žinoma, kad vaisiai ir daržovės yra puikus antioksidantų šaltinis. Kai kurie mineralai ir vitaminai atlieka antioksidantų vaidmenį: vitaminai C ir E ir jo izomerai (tokoferoliai ir tokotrianoliai), selenas. Taip pat antrinės aktyviosios biologinės medžiagos: karotenoidai, izoflavonai, flavonoidai, proantocianidinai. Antioksidantai yra maisto substancijos, kurios apčiuopiamai sumažina negatyvų reaguojančių medžiagų – deguonės ir azoto – poveikį normalioms žmogaus fiziologinėms funkcijoms. Pirminiai antioksidantai sulaiko arba sustabdo pradinę oksidacijos fazę, antriniai antioksidantai – sulėtina oksidacijos procesą.</p> <p>Antioksidacinė augalų galia vertinama pagal labai įvairias sistemas, kurios grindžiamos skirtingais vertinamais parametrais, vertinimo metodais ir pan. Kadangi augalai ir jų medžiagos reaguoja skirtingai į skirtingus radikalus ir oksidantų šaltinius, jų antioksidaciniai laipsniai taip pat skiriasi. Todėl to paties augalo antioksidacinių savybių vertinimai pagal skirtingas skales gali smarkiai skirtis ir nėra galimybės matematiškai prasmingai juos susieti bei gauti vieningą balą. Taip yra ne tik dėl metodikų, bet ir dėl tirtų augalo porūšių, derliaus nuėmimo laiko, apdirbimo ir pan. skirtumų.</p> <p>Paminėtina elektroninėje erdvėje prieinama Nacionalinio Senėjimo instituto (<em>National Institute on Aging</em>), kuris įeina į JAV Nacionalinių sveikatos institutų sistemą (<em>National Institutes of Health (NIH)</em>), <a href="http://www.orac-info-portal.de/download/ORAC_R2.pdf" target="_blank">antioksidantų vertinimo sistema ORAC</a> (<em>Oxygen Radical Absorption Capacity</em>). Ja naudotis gana paprasta ir yra apie 300 pozicijų.</p> <p>Šioje vertinimo sistemoje sąrašo pradžią užima daugiausia prieskoniai (gvazdikėliai, cinamonas, ciberžolė, imbieras, muskatas, indiški kmynai, juodieji pipirai) ir prieskoninės žolelės (bazilikai, raudonėliai, čiobreliai, petražolės, peletrūnai, šalavijai), uogos (acai, šeivamedžio, erškėtuogės, mėlynės, gervuogės, avietės, spanguolės, goji), džiovinti vaisiai (kriaušės, slyvos, abrikosai, razinos), riešutai (pekano, graikiniai, lazdynų), pupos ir pupelės, lęšiai, artišokai, šokoladas, kakava, raudonas vynas.</p>
Kodėl nerašote informacijos apie produkto poveikį lietuviškose etiketėse, bet rašote visokią antraeilę – pvz., įspėjimus, kad papildas nėra maistas, savo adresą ir pan.?
<p>Tai, ką galima ir ką privaloma rašyti lietuviškose etiketėse, yra griežtai reglamentuota. Mes negalime laisvai pasirinkti etiketės teksto. Mūsų, kaip importuotojų, adresas yra būtinas rekvizitas. Įspėjimai, kad maisto papildas yra ne maisto produktas, yra privalomas pagal papildų ženklinimo taisykles.</p> <p>Informacijos apie maisto poveikį sveikatai ir netgi apie papildų poveikį sveikatai rašyti etiketėse negalime, nes lietuviškos maisto ženklinimo taisyklės draudžia bet kokias užuominas į poveikį sveikatai (!). Netgi tais atvejais, kai maisto produktas yra įvežtas iš ES šalies ir originalioje etiketėje gamintojo kalba tas poveikis aprašytas. Lietuvoje poveikį sveikatai galima minėti tik tokiems produktams, kuriems yra atlikti klinikiniai tyrimai.</p> <p>Poveikį sveikatai, anot mūsų įstatymų leidėjų, gali turėti tik vaistai. Mes manome, kad tai yra vartotojų teisių pažeidimas ir atsiprašome vartotojų, kad jie negali perskaityti gimtąja kalba svarbios informacijos apie perkamą produktą. Klijuodami etiketes, mes stengiames neužklijuoti tos informacijos, esančios ant pakuotės originalo kalba, tačiau ir tai ne visada pavyksta, jei pakuotė maža. Taip pat mes suprantame, kad etikėtė neretai yra visiškai nereikalinga (nes produkto vartojimas yra akivaizdus, o sudėtis matyti ant originalios pakuotės), tuo tarpu etiketė gadina produkto išvaizdą. Tačiau ženklinimas yra privalomas visiems maisto produktams.</p>
Kodėl jūsų parduodami pieno pakaitalai yra brangesni už kai kuriuos analogiškus produktus rinkoje?
<p>Du to paties pavadinimo produktai nebūtinai yra vienodi. Yra kelios labai aiškios aplinkybės į ką reikėtų atkreipti dėmesį:</p> <ul> <li>Ar produktas ekologiškas, ar ne. Mūsų parduodami pieno pakaitalai – ekologiški. Tai reiškia ne tik, kad žaliava išauginta be aršių pesticidų ir ribojant chemines trąšas, bet ir kad gamybos metu nepridėta įvairių konservantų, kvapiųjų medžiagų bei dažiklių, kurie yra dažniausi alergenai. Ekologiška kilmė ypač svarbi sojai, nes ekologiškos sojos sėkla yra tikrinama dėl GMO.</li> <li>Kokio dydžio yra pakuotė – 1 l ar 0.75 l. Ir mūsų rinkoje yra platinami riešutų bei javų gėrimai, kurių dalis pakuočių yra 0.75 l, nors dydžių skirtumas į akis nekrenta. Aišku, kad mažesnis produkto kiekis ir kainuoti gali mažiau.</li> <li>Pagrindinės kultūros koncentracija (tai kainos prasme stipriausias veiksnys). „Ecomil“ migdolų piene yra iki 7% migdolų, „NaturGreen“ sojos piene sojų – 7.2%, avižų piene avižų – 16%, ryžių piene ryžių – 16%. Neretai rinkoje pasitaiko riešutinių gėrimų, kuriuose riešutų koncentracija siekia vos 2-5%. Internetinėse parduotuvėse ši koncentracija toli gražu ne visada ir nurodoma. Akivaizdu, kad priklausomai nuo koncentracijos kaina turėtų skirtis. Nebent klientas nori mokėti už vandenį gražioje pakuotėje...</li> <li>Saldiklis. „Ecomil“ ir „Naturgreen“ visuose pienuose (kurie apskritai saldinami) naudojamas agavų sirupas. Kaip žinia, jis yra vertingesnis už cukrų, nes jo mažas glikemijos indeksas ir jis saugesnis diabetikams. Be to, ir skonis jo geresnis.</li> </ul> <p>„Ecomil“ (Ispanija) yra ypač stiprus miltelių pavidalo pieno pakaitalų gamintojas. Miltelių pavidalo produktai turi daug privalumų, lyginant su skystais. Reikia daug mažiau pakuotės, todėl mažiau lieka šiukšlių. Milteliai ilgiau galioja, juos galima laikyti ir ne šaldytuve, patogu pasiimti keliaujant ir pan. Iš miltelių galima pasidaryti norimos koncentracijos ir saldumo gėrimą, naudoti juos ruošiant košes ar kitą maistą. „Ecomil“ naudoja migdolus, kurie auga 70 km spinduliu aplink gamybos vietą.</p> <p><a href="/maistas/gerimai/pieno-alternatyvos">LIVIN parduodami pieno pakaitalai ></a></p>
Ką man, kaip vartotojui, reiškia užrašas „nebandyta su gyvūnais“? Tai gal svarbu tik veganams?
<p>Ženklu „Vegan“ (tinkama veganams) žymimi produktai, kuriuose nėra jokių gyvulinės kilmės ingredientų (įskaitant pieną, išrūgas, bičių vašką, medų).</p> <p>„Nebandyta su gyvūnais“ visų pirma reiškia, kad testuojant produktą dėl jo toksiškumo, nebuvo naudojami gyvūnai. Kaip visi žino, tačiau nenori apie tai dažnai galvoti, tuose bandymuose gyvūnai yra kankinami (pakanka prisiminti Pavlov'o šunį iš grožinės literatūros). Taigi užrašas „nebandyta su gyvūnais“ vartotojui leidžia nedalyvauti ekonominių santykių grandinėje, kurioje buvo naudojama grubi prievarta.</p> <p>Antra priežastis rinktis su gyvūnais nebandytus produktus yra mūsų pačių saugumas. Reikalas tas, kad <em>de facto</em> bandymai su gyvūnais negarantuoja produktų saugumo. Istorijoje yra ne vienas atvejis, kai pagal biurokratinius reikalavimus su gyvūnais išbandyti vaistai sukėlė žmonėms sveikatos sutrikimus ir net mirtis. Tam yra gana nesunkiai suprantamos priežastys – žmogaus organizmas ir gyvūnų organizmai smarkiai skiriasi. Tai, kas kenksminga vieniems ar kitiems gyvūnams, gali būti nekenksminga žmonėms (pvz., saulėgrąžų aliejus pelėms yra nuodingas, žmonėms naudingas). Ir atvirkščiai, tai, kas nekenkia tam tikriems gyvūnams, gali kenkti žmonėms. Be to, bandant su gyvūnais negalima tiksliai imituoti to produkto vartojimo būdo, o juo labiau negalima žinoti, kaip tai jiems atsilieptų per 10-20 metų laikotarpį. Bandant priartėti prie žmogaus „modelio“ bandymams naudojami žmogui „artimesni“ gyvūnai (pvz., beždžionės), bandymų daroma daug. Tačiau bet kuriuo atveju, tai negarantuoja produkto saugumo žmogui, o gyvūnus kankina. Blogiausia tai, kad žmonės mano, jog šie bandymai yra būtini produktų saugumui pasiekti.</p> <p>Trečia priežastis yra ta, kad egzistuoja kiti, labiau patikimi metodai potencialiai toksiškiems produktams įvertinti, pvz., reakcijos mėgintuvėlyje (<em>in vitro</em>), teorinių žinių pritaikymas.</p> <p>Reikia turėti omenyje, kad bandymai su gyvūnais naudojami produkto toksiškumui, o ne veiksmingumui matuoti. Jie aktualūs gamintojams (ypač vaistų, papildų, kosmetikos, švaros priemonių), kurie naudoja potencialiai toksiškas medžiagas. Natūralios ir ekologiškos produkcijos gamintojai iš principo tokių medžiagų nenaudoja (čia neturimos omenyje individualios negatyvios reakcijos dėl produkto netoleravimo ar alergijos), taigi jiems ir tokie testai nėra aktualūs. Produkto veiksmingumui ir patrauklumui tikrinti paprastai atliekami bandymai su savanoriais. Taigi užrašas „nebandyta su gyvūnais“ reiškia ir tai, kad turite reikalų su natūralių produktų gamintoju.</p>
Dažnai užduodami klausimai apie plaukų dažymą NATURTINT®
<p><strong>1. Kaip dažyti?</strong></p> <ol> <li>Atlikite alergijos testą (ausis).</li> <li>Supilkite NATURTINT® dažiklį į ryškiklį arba sumaišykite abu plastikiniame inde. Prieš naudodami suplakite.</li> <li>Naudojimas:<br /> a) Jei plaukai prieš tai nedažyti. Užtepkite ir paskirstykite ant plaukų ir palaukite 30-40 minučių.<br /> b) Jei plaukai dažyti. Sutepkite šaknis, palaukite 20 minučių, tada užtepkite ant likusių plaukų. Palaukite 10 minučių.</li> <li>Išskalaukite dažus ir išplaukite plaukus NATURTINT® šampūnu. Panaudokite NUTRIDEEP® fiksatorių ir „Anti-Aging CC“ kremą.</li> </ol> <p><strong>2. Ką reiškia raidės ir skaičiai plaukų dažų pavadinimuose?</strong><br /> Spalvos priklausymą grupei nurodo raidė:<br /> N – natūrali spalvų paletė<br /> G – <em>Gold</em> auksinė<br /> M – <em>Mahogany</em> raudona<br /> C – <em>Copper</em> vario<br /> A – <em>Ash</em> pelenų<br /> Skaičiai rodo šviesumą: kur 1 – tamsu, 10 – šviesu.<br /> Spalvos be raidžių buvo pristatytos kaip <em>fashion/trande</em> spalvos: rudos, raudonos, ryžos, mėlynos.<br /> Reikėtų skaityti originalų pavadinimą, jame atsispindi kurion pusėn spalva linkusi, žiūrėti spalvų paletę, daryti sruogos testą, kad pamatyti, kaip konkreti spalva veikia plaukus (kurie savyje turi savo pigmentus).</p> <p><strong>3. Kokį atspalvį geriausia naudoti žiliems, dažymui atspariems plaukams?</strong><br /> Natūralūs atspalviai (N). Jie geriau dengia plaukus nei spalvų atspalvių dažai (A, C, M ar G).<br /> PATARIMAI:</p> <ul> <li>Jeigu išsirinkote A, C, M arba G atspalvį, o turite daug žilų plaukų, galite sumaišyti pasirinktą atspalvį su to paties numerio N spalva. Jei žilų plaukų yra 100%, tai maišyti santykiu 50:50. Jei žilų plaukų mažiau, tai spalvos N dėti atitinkamai mažiau.</li> <li>Žiliems smilkiniams: užtepkite gryno dažiklio, o po 5 minučių visą mišinį.</li> </ul> <p><strong>4. Ką daryti, jei plaukai sunkiai nusidažo?</strong><br /> Galite pakeisti dažiklio ir ryškiklio santykį, nupildami 25% ryškiklio, prieš pridedant dažiklio. Su tokiu mišiniu dažykite kaip su įprastu, tik netepkite plaukų galiukų anksčiau nei 5 min. iki dažymo pabaigos.</p> <p><strong>5. Kai kuriems žmonėms nudažius natūraliu ar auksiniu atspalviu lieka raudonas arba geltonas tonas.</strong><br /> Tokiu atveju N ir G reikėtų maišyti su pelenų atspalvio 8A. Vieną dangtelį N ar G dažiklio nupilkite ir vietoje jo pripilkite vieną dangtelį 8A dažiklio. Kai kurioms vieno dangtelio nepakanka, tuomet 8A dažiklio kiekį galima padidinti, tačiau ne daugiau kaip iki 50%.</p> <p><strong>6. Ar galiu naudoti NATURTINT®, jei prieš tai naudojau įprastinius ilgalaikius dažus?</strong><br /> Taip, be jokių problemų. Nors prieš tai rekomenduojama atlikti sruogos testą.</p> <p><strong>7. Ar galiu naudoti NATURTINT® po cheminio sušukavimo?</strong><br /> Taip, bet mes rekomenduojame nuo sušukavimo iki dažymo palaukti 48 valandas. „Nutrideep®“ spalvą fiksuojantis apsauginis kondicionierius regeneruoja plauko kutikulą, pažeistą cheminio sušukavimo metu. Plaukai atgauna savo išvaizdą ir minkštumą.</p> <p><strong>8. Ar galima naudoti NATURTINT® prieš tai natūraliais dažais (chna, basma) dažytiems plaukams?</strong><br /> Ne, jokie permanentiniai dažai nenaudojami ant natūraliais dažais dažytų plaukų. Reikia juos nuauginti ir tada dažyti.</p> <p><strong>9. Ką plaukams daro NUTRIDEEP® fiksatorius?</strong></p> <ul> <li>Sumažina plaukų lūžinėjimą apie 80%.</li> <li>Drėkina ir ramina galvos odą.</li> <li>Fiksuoja spalvą (uždaro plauko kutikulą, todėl spalva nenusiplauna).</li> </ul> <p><strong>10. Spalva greitai blunka.</strong><br /> Laikykitės instrukcijų - nudažę plaukus būtinai naudokite „Nutrideep®“ fiksatorių: palaikykite 2 min. įsitikinę, kad visi plaukai padengti. „Nutrideep®“ turi uždaryti išorinį plauko sluoksnį, taip užtikrindamas, kad spalvos pigmentas yra žievėje ir išsilaiko ilgai. Jis taip pat kondicionuoja ir stiprina plaukus.</p> <p><strong>11. Jeigu esu nepatenkinta spalva, po kurio laiko galima dažyti iš naujo?</strong><br /> Tai priklauso nuo galvos odos būklės, bet paprastai pakanka palaukti 2-3 dienas. NATURTINT® dažai, dėka jų išskirtinės formulės, yra maksimaliai tausojantys plaukus ir galvos odą. Daugiausia apsaugos teikia dažų sudedamoji medžiaga PEG 2 OLEAMINE (iš sojos pupelių), kuri saugo galvos odą.</p> <p><strong>12. Kodėl šiais dažais negalima dažyti antakių? Mes galime taip sakyti, bet ar iš tiesų tai yra pavojinga?</strong><br /> Dažai skirti plaukams dažyti. Kadangi antakiai yra arti akių, komponuojant dažus reikėtų į tai atsižvelgti, be to, išbandyti dažų poveikį paakių odai, kuriai keliami griežtesni reikalavimai.</p> <p><strong>13. Ar NATURTINT® permamentiniai plaukų dažai yra saugūs?</strong><br /> Žiūrint formaliai, saugūs yra visi produktai, kurie atitinka leidžiamas ir deklaruojamas sudėtines medžiagas bei savybes. Dėl <a href="/prekiu-zenklai/naturtint" target="_blank">„Naturtint“</a> dažų nėra jokios abejonės, nes juos gamina vaistus gaminanti bendrovė „Phergal Laboratorios“, kur standartai ir kontrolė yra gerokai aukštesni nei kosmetikos gamyklose.<br /> Jei kalbame apie saugumą, kaip cheminių medžiagų nebuvimą, taip pat turime pažymėti, kad „Naturtint“ plaukų dažai iš šiandien esančių rinkoje ilgalaikių plaukų dažų yra vieni saugiausių. Svarbu suprasti, kad ilgalaikių dažų, kurie visiškai padegtų žilus plaukus ar šviesintų, be cheminių medžiagų apskritai neįmanoma pagaminti! Visų pirma vandenilio peroksido. Jis yra pripažintas alergenas ir ant pakuotės dėl jo aiškiai nurodyti įspėjimai.<br /> Mes visada pabrėžiame, kad „Naturtint“ nėra nei ekologiški, nei natūralūs plaukų dažai (nes permanentinių tokių dažų apskritai nebūna), tačiau šie yra maksimaliai įmanomai tausojantys. Šiuos palukų dažus „Phergal Laboratorios“ gamina BE amoniako, rezorcinolio, parabenų, DEA, mineralinių aliejų, SLS, silikonų, parafino, sunkiųjų metalų, formaldehido darinių, dirbtinių kvapų. O štai peroksido „Naturtint“ į kiekvieną plaukų spalvą deda minimalų būtiną kiekį į kiekvieną spalvą atskirai - ko nedaro kiti ilgalaikių plaukų dažų gamintojai. „Naturtint“ dažai yra su augaliniais ingredientais, kurie padeda plauką labiau saugoti ir tausoti, o tuo pačiu ir puoselėti. Mes gauname daugybę puikių atsiliepimų ir iš vartotojų, ir jų kirpėjų būtent dėl geresnės plaukų išvaizdos ir būklės! Beje, per 5 metus nebuvo užfiksuotas nei vienas (!) skundas dėl alergijos ar sudirgimo.<br /> Jeigu norite dažų be chemijos, rinkitės chna pagrindo natūralius plaukų dažus, kurių pas mus taip pat yra kelių atspalvių <a href="/prekiu-zenklai/indian-henna" target="_blank">„Indian Henna“</a>. Jie puikiai tinka, kai norime nudažyti ne žilus plaukus.</p> <p><strong>14. Ar tiesa, kad yra ilgalaikių plaukų dažų be PPD?</strong><br /> PPD (<em>para-phenylenediamine arba p-phenylenediamine</em>) – tai plačiai ilgalaikiuose plaukų dažuose naudojamas oksidantas. Jis yra leidžiamas naudoti ES šalyse, nors ir yra alergenas. Jo suveikimo rizika yra didesnė, jei dažuose yra kito stipraus alergeno – amoniako. Visi ilgalaikiai plaukų dažai yra gaminami su PPD (taip pat ir „Naturtint“), nes kol kas nerastas būdas pagaminti ilgalaikius permanentinius dažus, kurie gerai dengtų žilus plaukus, tačiau jų sudėtyje nebūtų PPD ar kitos panašios medžiagos.<br /> Jeigu ant plaukų dažų pakuotės rašoma „be PPD“, tai reiškia: arba dažai nepasiekia tokio gero rezultato, arba jų gamyboje tiesiog naudojama kito pavadinimo, bet analogiško poveikio medžiaga. Kai kurie gamintojai skelbia, kad jų plaukų dažai yra be PPD, tačiau pažiūrėjus į sudėtį, galima rasti kitą analogišką medžiagą – 2 5 diaminotulueną. Tai gana nauja medžiaga, ji priklauso tai pačiai rizikos grupei, kaip ir PPD, tačiau 2 5 diaminotulueno naudojama koncentracija didesnė.</p> <p><a href="/naujienos-ir-straipsniai/apie-ilgalaikius-plauku-dazus-naturtint" rel="nofollow" target="_blank">Straipsnis apie ilgalaikius NATURTINT® plaukų dažus ></a></p>
Kokiu šampūnu plauti galvą, jei yra pleiskanų?
<p>Trumpas atsakymas būtų – kuo natūralesniu ir kuo labiau tausojančiu. Tačiau svarbu suprasti, kodėl pleiskanos atsiranda.</p> <p>Mūsų oda nuolat išskiria riebalus, kurie saugo ją nuo išorės poveikio: saulės, šalčio, karščio, mikrobų (grybelio). Jeigu mes dažnai plauname galvą su stipriais cheminių medžiagų turinčiais (pvz., <em>SLS – Sodium Lauryl/Laureth Sulphate</em>) šampūnais, oda lieka praktiškai be apsaugos. Dėl to ji gali nusausėti, niežėti ir atsirasti pleiskanų.</p> <p>Dėl nuolatinio riebalų trūkumo gali suaktyvėti galvos odos riebalinės liaukos ir plaukai imti neįprasai greitai riebaluotis. Tokiais atvejais pakanka pakeisti šampūną bei kondicionierių į natūralius ir po kurio laiko (mėnesio ar dviejų) riebalų išsiskyrimas normalizuojasi, oda nustoja niežėti, pleiskanos išnyksta.<br /> Tokiais atvejais itin rekomenduojame naudoti ekologiškus „Odylique“ <a href="/p/svelnus-zolinis-sampunas-odylique-ekologiskas-200-ml">švelnų žolinį</a> arba <a href="/p/arbatmedzio-ir-zoleliu-sampunas-odylique-ekologiskas-200-ml">arbatmedžio ir žolelių šampūnus</a> bei „Aubrey“ <a href="/p/raminamasis-arbatmedziu-ir-nakvisu-sampunas-probleminei-galvos-odai-325-ml">arbatmedžio ir nakvišų šampūną</a>.</p> <p>Turėkite omenyje, kad perėjus nuo sintetinės prie natūralios kosmetikos simptomai (pleiskanos, paraudimas, niežėjimas) kurį laiką gali sustiprėti, nes oda valosi, tačiau vėliau jie visai išnyksta. Taip pat reikėtų nepasiduoti madingai nuostatai plauti galvą kasdien. Kiekvienas organizmas turi savo riebalavimosi ritmą, į kurį verta įsiklausyti ir rasti priimtiną balansą tarp sveikų ir grožio standartus atitinkančių plaukų.</p> <p>Jeigu galvos odos problemos išlieka ir plaunant galvą natūraliais šampūnais bei kondicionieriais, tikslinga pasikonsultuoti su dermatologu, nes tikėtina, kad yra odos susirgimas: egzema, psoriazė ar alergija. Šiuo atveju naudoti švelnią augalinę kosmetiką yra itin svarbu, tačiau sunkesniais atvejais gali prireikti ir gydymo.</p>
Kokias plaukų priežiūros priemones naudoti, jei slenka plaukai?
<p>Plaukų slinkimas dažniausiai yra ne plaukų ar galvos odos problema, bet bendrą organizmo sutrikimą rodantis ženklas. Tai gali būti didelis užterštumas, hormonų disbalansas, per didelis stresas, polinesočiųjų riebiųjų rūgščių Omega-3, mikroelementų ar vitaminų trūkumas (geležies, cinko, vitamino D ir kt.). Tokiais atvejais geros plaukų priežiūros priemonės tam kartui gali padėti, tačiau problemos šaltinio nepanaikina.</p> <p>Slenkant plaukams rekomenduojame praturtinti savo mitybą vertingais ekologiškais maisto produktais (<a href="/p/linu-semenu-aliejus-ekologiskas-100-ml">linų</a>, <a href="/maistas/supermaistas/kanapiu-aliejus">kanapių</a> ar <a href="/p/moliugu-seklu-aliejus-ekologiskas-100-ml">moliūgų</a> aliejumi, <a href="/maistas/vaisiai-uogos/goji-uogos">goji uogomis</a>, <a href="/maistas/riesutai/migdolai">migdolais</a>, <a href="/maistas/vaisiai-uogos/razinos">razinomis</a> ir kt.), maisto papildais ar supermaistu (<a href="/paieska?q=a%C5%A1vaganda">ašvaganda</a>, <a href="/p/amalaki-60-kapsuliu">amalaki</a>, <a href="/p/agurkliu-aliejus-ekologiskas-100-ml">agurklių</a>, <a href="/p/juodgrudziu-aliejus-ekologiskas-100-ml">juodgrūdžių</a> ar <a href="/p/nakvisu-aliejus-ekologiskas-100-ml">nakvišų</a> aliejumi, <a href="/sveikatai/supermaistas/spirulina-ir-juros-darzoves">spirulina</a>), o plaukų priežiūrai naudoti <a href="/prekiu-zenklai/aubrey">„Aubrey“</a> ženšenio linijos produktus su biotinu arba vyriškos linijos ženšenio su biotinu šampūną ir aktyvinantį toniką.</p>
Man natūralūs šampūnai neputoja. Kaip išplauti galvą su neputojančiu šampūnu?
<p>Tam, kad <strong>šampūnas </strong>ar kūno prausiklis gerai išplautų, putojimas nėra būtinas. Mes tiesiog taip įpratę ir asocijuojame putojimą su švara (net vaikų knygelėse taip vaizduojama). Putos padeda lengviau paskirstyti šampūną ant plaukų ir tai pajausti. Tiesa, putos palengvina ir patį nešvarumų pašalinimą, tačiau bėda ta, kad putojimui sukelti dažniausiai naudojami pigūs iš naftos chemijos pagaminti detergentai: natrio laurilsulfatas (SLS), natrio laurethsulfatas (SLES), olefinsulfonatas. Jie gali nusausinti plaukus ir odą, sudirginti, alergizuoti odą. Jie teršia ir aplinką.</p> <p>Nei vienas iš mūsų parduodamų šampūnų gamintojų<strong> </strong>nenaudoja jokių sistetinių detergentų. Jų gaminamų šampūnų plaunanti medžiaga dažniausiai yra kokosų ir kukurūzų aliejų muilas (kokosų riebieji alkoholiai su kukrūzų krakmolo gliukoze). Šios medžiagos plaudamos putoja švelniai. Priklausomai nuo plaukų tipo gali putoti gerai arba visai neputoti, tačiau savo plaunančią funkciją atlieka. Tiesiog gali trukti laiko priprasti.</p> <p>Šampūną reikėtų pilti ant gerai sudrėkintų plaukų, tirštos konsistencijos šampūną praskiesti vandeniu delne. Ištrinkus galvą šampūną pravartu šiek tiek palaikyti, o po to svarbu jį kruopščiai išskalauti vandeniu. Jei blogai išplauname šampūną, gali likti „neplautos galvos“ jausmas. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad plaudami galvą šampūnu daugiausia dėmesio turėtume skirti galvos odai ir plaukams prie šaknų, o tepant kondicionieriumi – plaukų galiukams. Galvos odos kondicionieriumi trinti nereikia.</p> <p>Perėjus nuo sintetinių šampūnų prie natūralių apie mėnesį laiko mūsų galvos oda ir plaukai valosi nuo įvairių chemikalų likučių. Tai taip pat gali prisidėti prie jausmo, kad blogai išsiplovė plaukai. Tačiau natūralus šampūnas ir nuosaikus putojimas čia ne prie ko – jis tiesiog leidžia pasišalinti ankstesnių gausių putų bei kitų sintetinių medžiagų liekanoms. Pakanka turėti šiek tiek kantrybės.</p> <p><a href="/groziui/plauku-prieziura/sampunai">Mūsų šampūnai ></a></p>
Kas yra UV spinduliai ir SPF?
<p>Iš saulės sklindantys šviesos spinduliai yra skirtingo ilgio bangos. Dėl šių skirtumų mes matome skirtingas spalvas. UV spindulių bangos ilgis yra trumpiausias už trumpiausią iš matomo spektro – violetinę. Todėl UV vadiname „ultravioletine“. Yra trijų rūšių ultravioletiniai spinduliai:</p> <ul> <li>Trumpiausi yra UVC spinduliai. Jie yra tokie trumpi, kad dažniausiai neprasiskverbia pro ozono sluoksnį ir nepasiekia mūsų odos paviršiaus. Šie spinduliai nėra apsaugos nuo saulės rūpestis.</li> <li>UVB spinduliai yra šiek tiek ilgesni ir gali prasiskverbti į odą, bet negiliai – į išorinį odos sluoksnį (epidermį). UVB spinduliai yra tie spinduliai, nuo kurių mūsų oda įdega arba nudega. Ilgalaikis šių spindulių poveikis gali greitai susendinti odą, padaryti ją suglebusia ir susiraukšlėjusia.</li> <li>UVA yra ilgiausi UV spinduliai, kurie gali prasiskverbti giliau, į antrąjį odos sluoksnį – dermį. Jie gali lemti pažeidimus ląstelių lygyje dėl kurių gali išsivystyti ir vėžys. Jie yra pirminė odos spalvos praradimo, fotosenėjimo ir raukšlių priežastis.</li> </ul> <p>„Kritinis bangos ilgis“ – tai tarptautinė UVA apsaugos matavimo sistema, apibrėžiama kaip taškas, kuriame saulės filtras leidžia 10% UVA spindulių įsiskverbti į odą. FDA klasifikuoja saulės filtrus, kurių kritinis bangos ilgis yra daugiau nei 370 nanometrų, kaip teikiančius gerą apsaugą.</p> <p>SPF arba saulės apsaugos faktorius yra matavimo sistema, kuri apibrėžia kiek laiko saulės filtras apsaugo odą nuo UVB saulės spindulių. SPF numeris rodo kiek ilgiau galima būti saulėje nenudegant pasitepus kremu ir be jo. Tarkime, jūsų oda be apsauginio kremo saulėje pradeda rausti po 10 minučių. Jeigu naudojate produktą SPF2, Jūsų oda pradės rausti ne po 10, o po 20 minučių. Jeigu naudojate apsauginį kremą SPF25, Jūs galite būti saulėje maždaug 4 valandas (25x10 min) nenudegdami raudonai. Turėkite omenyje, kad SPF skaičiai nėra absoliutūs. Rezultatas priklauso nuo to, kaip greitai konkrečiai Jūsų oda saulėje pradeda rausti. Jeigu neapsaugota Jūsų oda pradeda rausti po 5 minučių, SPF 25 kremas leidžia Jums būti saulėje raudonai nenudegus vos ilgiau nei dvi valandos (25 x 5 min = 125 min).</p> <p>Taip pat svarbu žinoti, kad SPF nurodo tik apsaugos nuo UVB spindulių lygį – tai yra ultravioletiniai spinduliai, kurie nudegina odą. Tačiau jis nematuoja apsaugos nuo pavojingesnių, UVA spindulių, lygio. UVA spinduliai prasiskverbia giliau į odą ir gali sukelti pažeidimus ląstelės lygyje. Renkantis apsauginį saulės kremą svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad jis siūlytų plataus spektro apsaugą – ir nuo UVB, ir nuo UVA spindulių.</p>
Kas yra spagirinis?
<p>Žodis „spagirinis“ kilęs iš graikiško žodžio „spao“, kuris reiškia „atskirti“, ir „ageiro“ – „sujungti“. Jis nusako vaistų gaminimo metodą iš Rytų bei Himalajų kultūrų ir yra žinomas jau kelis tūkstančius metų. Šis ekstraktų gaminimo metodas ajurvedoje naudojamas ir šiandien.</p> <p>Spagirinė esencija atsiranda augalą perdirbant trimis būdais: fermentacijos, distiliacijos ir deginimo. Augalas pamerkiamas į vandenį ir fermentuojamas. Tada distiliuojamas virsta hidrolatu ir alkoholiu. Likusi dalis išdžiovinama ir sudeginama labai aukštoje temperatūroje, kad atsiskirtų baltieji ir juodieji pelenai. Baltieji pelenai sumaišomi su hidrolatu ir alkoholiu. Ruošiant tokiu būdu išlaikoma visa augalo informacija bei galia, o esencija pasižymi ypač stipriomis gydomosiomis savybėmis. Procesai atliekami patyrusio spagirinių esencijų specialisto, atsižvelgiant į saulės ir mėnulio ritmus. Spagirinis metodas yra holistinis.</p> <p><strong>Koks yra spagirinių esencijų poveikis kosmetikoje?</strong><br /> Spagirinės esencijos mobilizuoja paties organizmo apsaugines ir gydomąsias funkcijas. Šių esencijų poveikis stebimas ląstelių energetiniame lygyje. Sakoma „druska yra žemės atmintis“. Tame yra daug tiesos, nes druska gali sužadinti kiekvienos ląstelės vidinę tvarką ir atmintį genetiniame lygyje. Kadangi ištirpusi vandenyje druska (tirpalas) būna ir ląstelės vidaus, ir išorės erdvėse, ji turi elektros krūvį, kuris perduoda ląstelėms energijos impulsus. Tai stimuliuoja valymosi procesą. Ląstelė negali pasisavinti jos atsinaujinimui (natūralios pusiausvyros būsenai) reikalingų medžiagų, kol ji pilnai neišsivalo.</p> <p>Spagirinės esencijos naudojamos <a href="/prekiu-zenklai/martina-gebhardt">biodinaminėje „Martina Gebhardt“ kosmetikoje</a>.</p>
Ką reiškia cetilalkoholis? Kodėl jis ir kiti alkoholiai naudojami kosmetikoje?
<p>Dauguma mūsų pamatę žodį „alkoholis“ kosmetikos produkto etiketėje pagalvoja apie skystį. Tačiau toli gražu ne visi alkoholiai yra skysti. Alkoholis – tai organinis junginys, turintis hidroksilo grupę (-OH) susijungusią su alkilo arba alkilinės grupės anglies atomu. Tai didžiulė medžiagų grupė, pasižyminti plačiu savybių spektru. Pavyzdžiui, vitaminas E (Tokoferolis) yra alkoholis. Gyvulinės kilmės vitaminas A (Retinolis) (randamas svieste) formaliai yra alkoholis. Alkoholio taip pat yra viskyje ar kituose alkoholiniuose gėrimuose (etanolis).</p> <p>Alkoholiai klasifikuojami pagal tai, prie kiek anglių yra prisijungęs C-OH atomas. Yra trumpų ir ilgų grandinių alkoholiai.</p> <ul> <li>Trumpos grandinės alkoholiai yra izopropilalkoholis, etanolis, metanolis ir benzilalkoholis. Trumpos grandinės alkoholiai greitai išgaruoja (kadangi jų grandinė trumpa, jie sunkiai limpa prie odos). Todėl jei jų naudojama daug, šie alkoholiai garuodami ištraukia dalį natūralios drėgmės ir nusausina odą. Dėl tos pačios priežasties gausus alkoholio vartojimas galiausiai sukelia dehidrataciją ir jos nulemtus sveikatos sutrikimus. Kai kurie iš trumpos grandinės alkoholių iš tiesų gali labai smarkiai sausinti odą. Vienas iš blogiausių – isopropilalkoholis. Mes rekomenduojame vengti isopropil ir visų sintetinių trumpos grandinės alkoholių – nebent naudotumėte juos įtrynimui.</li> <li>Ilgesnės grandinės alkoholiai neišgaruoja. Priešingai, jų konsistencija kreminė, aliejinė arba vaškinė. Tokie ilgos grandinės alkoholiai, kaip cetilo, mirisitilo, lanolino ir pan. veikia kaip drėkikliai ir emulsikliai, sukurdami kreminę veido bei kūno kremų, šampūnų ir kondicionierių konsistenciją.</li> </ul> <p>Cetilo (ir miristilo) alkoholiai nėra skysti, jie atrodo kaip stambios kokoso drožlės. Paveikslėlyje parodyti cetilo ir miristilo alkoholių gabaliukai, gaunami iš kokosų ir naudojami kosmetikos receptūrose (pvz., kremuose). Tokio tipo ilgos grandinės riebieji alkoholiai yra pagrindiniai ingredientai, kurie padaro kremą „kreminiu“. Drožles „verdant“ karštame vandenyje jos palaipsniui ištirpsta. Ištirpę jos tampa sugeriančiu pagrindu, į kurį dedami kiti aliejai ir ekstraktai, didinantys kosmetikos produkto veiksmingumą.</p> <p><img alt="" src="/media/image/29/c7/ee01a8209764f975bb175d7e274a.jpeg" style="height:600px; width:800px" /></p>
Kuo skiriasi sviestmedžių aliejus ir taukmedžių sviestas? Ar tai tas pats?
<p>Kurį laiką buvo įprasta <strong>sviestmedžių aliejų</strong> vadinti <strong>taukmedžių sviestu/aliejumi</strong> ir neretai šie terminai vartojami kaip sinonimai. Tačiau kalbos komisijai patvirtinus lietuviškus augalų pavadinimus, šie du pavadinimai žymi visiškai skirtingus aliejus.</p> <p><strong>Taukmedžių aliejus</strong> (angl. <em>Phulwara butter</em>) spaudžiamas iš Himalajų priekalnėse augančio aliejinio taukmedžių (lot. <em>Diploknema butyracea</em>).</p> <p><strong>Sviestmedžių aliejus</strong> (angl. <em>shea butter</em>, pranc. <em>karite</em>) spaudžiamas iš afrikinio sviestmedžių (lot. <em>Vitellaria paradoxa</em>, sin. <em>Butyrospermum parkii</em>) vaisių. Šis ypatingas medis auga vidurinėje Afrikos dalyje, jo aliejus tradiciškai naudojamas maistui, gydymui, odai (apsaugoti nuo karščio, saulės, vėjo), žaizdoms, netgi aliejinėms lempoms bei žemdirbystėje. Atkeliavęs į Vakarus sviestmedžių aliejus susilaukė didelio populiarumo natūralioje kosmetikoje. Tai iš tiesų ypatingas aliejus, nes tinka daugeliui, apsaugo odą nuo karščio ir nuo šalčio, drėkina ir maitina, turi apsaugančių nuo nudegimo saulėje savybių, ypač tinka jautriai, linkusiai į išbėrimus odai.</p> <p>Kartais anglų kalba <em>shea butter</em> yra pavadinamas ir taukmedžių aliejus, tačiau tokia painiava pasitaiko nedažnai, todėl pamačius užrašą <em>shea butter</em> dažniausiai galime tikėtis sviestmedžių aliejaus. Tačiau visada pravartu pasitikrinti lotynišką pavadinimą (paprastai kosmetikos sudėtyje jis būna parašytas).</p>
Kaip naudoti birias pudras ir skaistalus?
<p>Kosmetologės komentaras:</p> <p>Prieš darant makiažą būtina tinkamai paruošti veidą: nuvalyti, tonizuoti toniku, užtepti tinkamą makiažo pagrindą – kremą ir t.t. Nuo to ir priklausys rezultatas, tepant skaistalus ar birią pudrą.</p> <p>Biri pudra dažniausiai lengvai pudruojama padengus odą kremine pudra. Biri pudra pašalina riebų blizgesį, išlygina spalvų perėjimą, suteikia odai matinį atspalvį ir šilko tekstūrą. Taip pat biri pudra sutvirtina po ja esantį dažų sluoksnį (pvz., šešėlius, antakių dažus), todėl makiažas geriau ir ilgiau laikosi. Darant profesionalų makiažą, biria pudra be didesnio vargo galima prislopinti spalvas, jei išėjo per blizgu ar per ryšku (pvz., šešėliai).</p> <p>Jau nudažytą veidą patepus pudra kur kas lengviau ant veido yra paskirstyti skaistalus, lengviau retušuoti šešėlius. Svarbu birios pudros nepadauginti ant vokų, nes tada ji tiesiog sukris gabalais.</p> <p>Tepant birią pudrą ar skaistalus geriau naudoti didelį šepetėlį. Iš dėžutės šepetėliu paimamas nedidelis kiekis pudros ir tik nukrėtus perteklių tepama ant veido. Tepama žemyn nukreiptais judesiais, palei veido plaukelių augimo kryptį. Brandaus amžiaus moterims biri pudra netepama po akimis, nes ten yra raukšlelių, kurios dar labiau išryškės. Atsargiai reikėtų dengti ir tamsesne pudra, nes ji taip pat išryškina raukšles.</p> <p>T zonai netinka blizgesio turinčios pudros, skaistalai. Blizgesys tinka ant smilkinių, skruostikaulių, dekolte srities, raktikaulių, ant rankų. Ir tik vakarui.</p> <p>Skaistalai yra priemonė koreguoti veidą – paslėpti arba paryškinti norimas vietas. Jie suteikia moteriai žavesio. Truputis rausvų miltelių ant skruostų, kaktos ir smakro pagyvina veido odą, o akys, regis, ima labiau spindėti.<strong> </strong>Birūs skaistalai tepami ant jau biria pudra nupudruoto veido, tuomet jie pasisikirsto gražiai ir tolygiai. Tepama ties skruostikauliais, stengiantis, kad skaistalai atrodytų kuo natūraliau. Vengiama storų potepių.</p> <p>Kur skaistalai labiausiai tinka? Visų pirma ant skruostikaulių. Noredamos labiau pagyvinti veidą, dažome smakrą, kaklą, šiek tiek tepame po antakiais. Skaistalais galima koreguoti ir veido formą. Jei naudojate birius skaistalus, nepamirškite, kad ta vieta, nuo kurios pradėjote, bus ryškiausia. Venkite tepti skaistalus ant akiduobių.</p> <p>Esu išbandžiusi natūralias dekoratyvios kosmetikos priemones – pasiektu efektu jos nei kiek nenusileidžia „įprastiems“ profesionaliosios cheminės kosmetikos produktams, o pranoksta daug kuo. Visų pirma, nenuodija mūsų organizmo ir sukuria tikrai natūralesnio makiažo įspūdį (ko siekiama bet kuria dekoratyvine kosmetika).</p>
Kodėl neprekiaujate moteriškais įklotais su jonine juostele?
<p>Iš tiesų kai kurie iš jų yra patogūs ir kaina prieinama, tačiau dėl sveikumo yra rimtų abejonių. Dėl joninės juostelės nuomonių yra visokių, mes neturime pakankamai duomenų spręsti, todėl galime tik įtarti, kad joninė juostelė yra naudinga.</p> <p>Mes atsisakėme šio gaminio dėl labai aiškios priežasties. Šis Kinijoje pagamintas produktas nėra pagamintas iš natūralių medžiagų. Nors su kūnu besiliečiančioje įklotų dalyje gali būti įausta medvilnės, tačiau kitos įklotų dalys nėra iš medvilninės. O pagrintinė sugeriančioji dalis pagaminta iš sintetinio pluošto. Medvilnę galima lengvai atskirti pagal tai, kaip ji dega. Mes atidavėme pavyzdžius į laboratoriją, kuri patvirtino, kad pluoštas yra sintetinis. Tai reiškia, kad įklotas gali alergizuoti, be to, jo savaiminio suirimo procentas yra gerokai mažesnis nei iš natūralių medžiagų pagamintų įklotų.</p> <p>LIVIN prekiauja moteriškos higienos priemonėmis <a href="/prekiu-zenklai/masmi">„Masmi“</a>, pagamintomis Ispanijoje iš 100% medvilnės.</p>
Kaip žymimas kosmetikos galiojimo laikas?
<p>Ant kosmetikos gaminio pakuotės privalu nurodyti vadinamąją minimalaus tinkamumo termino datą. Ji žymima skaičiais po sakinio „Geriausias naudoti iki“ arba piltuvėlio ženklu.</p> <p>Šios datos rašyti nebūtina, jei minimalaus tinkamumo terminas, žmonių paprastai vadinama „produkto galiojimu“, yra ilgesnis nei 30 mėnesių. Toliau cituoju iš reglamento: „tokiems gaminiams nurodomas laikas atidarius, per kurį gaminys yra saugus ir gali būti naudojamas visiškai nepakenkiant vartotojui. Ši informacija pažymima atidaryto indelio simboliu, nurodant trukmę (mėnesiais ir (arba) metais), išskyrus tuos atvejus, kai tinkamumo terminas po atidarymo nesvarbus.“</p> <p><img alt="" src="/media/image/09/d7/5b73ef345de73b8ad2ba00d3767c.jpeg" style="float:left; height:119px; width:98px" />Kiek galima vartoti jau praimtą gaminį, jei minimalaus tinkamumo terminas trumpesnis nei 30 mėn., nurodyti reikalavimo nėra. Tai suprantama, nes jei kas nors laiko savo kremą vasarą ant palangės ar palieka lūpų dažus mašinoje ant sėdynės, tai joks gamintojas negali garantuoti, kad gaminys išlaikys savo savybes protingą laiko tarpsnį. Kai kurie gamintojai visgi nurodo, per kiek jie rekomenduoja atidarytą kosmetikos gaminį suvartoti, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas. Rašomas mėnesių skaičius, 3 kartotinis (t. y., gali būti 3, 6 ir t. t.) dangtelio simbolio viduje. Taigi jei gamintojas žino, kad jo kremas atidarytas išlaiko savybes 5 mėn., ant pakuotės bus užrašyta 3. 6 bus užrašyta tada, kai tas laikotarpis 6 mėn. viršija.</p>
