Ispaninio šalavijo (čija, chia) sėklas actekai, majai ir kitos Amerikos gentys vartojo dar prieš 4000 metų. Šioms gentims čija sėklos buvo (ir tebėra) vienas pagrindinių maisto produktų.
Chia vartojamos sėklų pavidalu, malamos į miltus, iš jų spaudžiamas aliejus. Itin vertinamos tradicinėje medicinoje. Subtilaus skonio chia sėklas galima dėti į bet kokį receptą nepakeičiant jo skonio. Chia drebučiais galima keisti riebalus įvairiuose patiekaluose. Pvz., pabandyk pakeisti pusę sviesto (aliejaus/margarino) chia drebučiais. Skonis liks tas pats arba dar geresnis.
Sudrėkintos sėklos „gamina“ aplink save drebučius, tačiau jie nesukelia nemalonaus pojūčio ar skonio. Šiek tiek primena kisielių. Chia sėklas vakare užpylus kokosų (arba bet kuriuo kitu) augaliniu pienu, ryte gaunamas skanus, sotus užkandis arba desertas. Sėklas sumaišius su šilkiniu tofu, bananu ir mango vaisiumi gaunasi sotus jogurto konsistencijos desertas/užkandis.
Šios chia sėklos tinkamos daiginimui. Prieš daiginimą mirkyti vandenyje ilgai nereikia, tik kol pasidaro drebučiai, o sudygsta per 4-7 dienas, priklausomai, kokia kambario temperatūra ir iki kokio dydžio daigelius norima auginti. Daiginamos ant drėgnos vatos, medžiagos skiautės, popierinio rankšluosčio arba tiesiog barstomos ant drėgnos lėkštės, kasdien (2 kartus per dieną) apipurškiant vandeniu. Nukirpus derlių sudygsta tos pačios sėklos ir dar kartą. Labai skanu daigelius dėti į salotas, ant sumuštinių ar į kokteilius. Skanu su viskuo!
